Izraelio užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime nurodoma, kad tokia pozicija „turės neigiamą poveikį dvišaliams Izraelio ir Norvegijos santykiams, o taip pat Norvegijos svarbai skatinant Izraelio ir palestiniečių santykius“.
Ministerija savo pareiškime turėjo omeny ilgalaikį Norvegijos, kaip tarpininkės, vaidmenį Izraelio ir palestiniečių konflikte.
Norvegijos socialdemokratų vyriausybė penktadienį pranešė apie savo naują politiką ir pareiškė, kad nepakanka produktus, pagamintus okupuotose teritorijose, ženklinti tik nurodant Izraelį kaip jų kilmės vietą.
Naujoji priemonė daugiausia bus taikoma vyno, alyvuogių aliejaus, vaisių ir daržovių importui ir galios produktams iš okupuoto Vakarų Kranto, „įskaitant ir Rytų Jeruzalę“, bei okupuotų teritorijų Golano aukštumose, skelbia Oslas.
Duodama interviu Norvegijos naujienų agentūrai NTB šalies užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt pabrėžė, kad toks sprendimas jokiu būdu nereiškia Izraelio boikoto.
„Norvegija palaiko gerus santykius su Izraeliu, – sakė ji. – Ir tai privalo tęstis.“
Europos Komisija rekomendavo valstybėms narėms taikyti tokią praktiką 2015 metais. 2019 metais sprendimą patvirtino ir Europos Teisingumo Teismas.
Norvegija sako, kad pagrindinis principas, kuriuo yra paremtas toks sprendimas, kaip ir nurodyta 2019 metų sprendime, yra tai, jog ženklinimas dėl produktų kilmės neturėtų klaidinti vartotojų.
Donaldo Trumpo administracijos valdymo laikais Jungtinės Valstijos paskelbė, kad produktai pagaminti Izraelio nausėdijose okupuotuose teritorijose galėtų būtų ženklinami kaip pagaminti Izraelyje.
Tarptautinės teisės požiūriu okupuotose teritorijose esančios nausėdijos yra neteisėtos, tačiau jos ir toliau yra kuriamos Izraelio vyriausybių nuo pat 1967 metų.
