Susitikimai už uždarų durų vyksta viešbutyje snieguotuose kalnuose virš Norvegijos sostinės Oslo. Pirmąją dieną Talibano atstovai susitiks su moterų teisių aktyvistais ir žmogaus teisių gynėjais iš Afganistano ir afganistaniečių diasporos.
Dar prieš derybas Talibano kultūros ir informacijos viceministras tviteryje paskelbė garso žinutę, kurioje pareiškė, kad A.Kh.Muttaqi tikisi „geros ir vaisingos kelionės“. Jis taip pat padėkojo Norvegijai, kuri, kaip jis tikisi, taps „vartais į pozityvius santykius su Europa“.
Tai pirmoji Talibano atstovų kelionė į Europą po griežtosios linijos islamistų grįžimo į valdžią Afganistane praėjusių metų rugpjūtį. Anksčiau jie lankėsi Rusijoje, Irane, Katare, Pakistane, Kinijoje ir Turkmėnijoje.
Manoma, kad naujausių derybų metų A.Kh.Muttaqi sieks, kad beveik 10 mlrd. JAV dolerių, kuriuos yra įšaldžiusios Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys, būtų atšaldyti, nes Afganistanas susiduria su pavojinga humanitarine padėtimi.
Jungtinės Tautos yra užtikrinusios šaliai tam tikrą likvidumą ir leidusios naujajai valdžiai mokėti už importą, įskaitant elektros, tačiau perspėjo, kad net vienam milijonui afganų vaikų gresia badas, o dauguma žmonių 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje gyvena žemiau skurdo ribos.
Norvegijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Talibano delegacija susitiks su Norvegijoje gyvenančiais afganistaniečiais, įskaitant „moteris lyderes, žurnalistus ir žmones, kurie, be kita ko, dirba žmogaus teisių ir humanitariniais, ekonominiais, socialiniais bei politiniais klausimais“.
„Norvegija ir toliau dalyvauja dialoge su Talibanu, kad būtų užtikrinamos žmogaus teisės, moterų dalyvavimas visuomenėje, taip pat stiprinamos humanitarinės ir ekonominės pastangos Afganistane palaikyti Afganistano žmones“, – nurodoma Norvegijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
JAV valstybės departamentas nurodo, kad specialiojo atstovo Afganistanui Tomo Westo vadovaujama JAV delegacija planuoja aptarti „reprezentatyvios politinės sistemos formavimą, skubų atsaką į humanitarinę ir ekonominę krizę, saugumo ir kovos su terorizmu nuogąstavimus, žmogaus teises, ypač mergaičių ir moterų švietimą“.
Praėjusį penktadienį Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt pabrėžė, kad vizitas nėra „Talibano įteisinimas ar pripažinimas. Tačiau privalome kalbėtis su tais, kurie praktiškai valdo šalį“.
„Esame be galo susirūpinę dėl rimtos padėties Afganistane“, – sakė ministrė ir pridūrė, kad ekonominės ir politinės sąlygos sukėlė „didelio masto humanitarinę krizė milijonams žmonių“, kurie šalyje badauja.
