Iš 69 žuvusiųjų 56 buvo nušauti į galvą. Vienas nuskendo, o kitas užsimušė nukritęs nuo skardžio, beviltiškai mėgindamas ištrūkti iš šių kruvinų skerdynių
Kaltinamajame dokumente, kuris trečiadienį buvo pateiktas ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistui Andersui Behringui Breivikui, prisipažinusiam dėl šių žudynių, su šiurpiomis detalėmis aprašoma tragedija, nutikusi pernai liepos 22 dieną Norvegijos valdančiosios partijos jaunimo organizacijos vasaros stovykloje.
„Per šaudymą vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius apėmė panika ir mirtina baimė, kurią dar labiau sustiprino faktas, jog buvo nedaug galimybių pabėgti arba pasislėpti“, – prokurorai nurodė 19 puslapių dokumente, kuriame A.B.Breivikas kaltinamas terorizmu ir tyčine žmogžudyste.
33 metų ekstremistas prisipažino šaudęs į žmones Utojos saloje ir tą pačią dieną įvykdęs sprogdinimą Osle, nusinešusį aštuonių žmonių gyvybes, tačiau neigė savo kaltę. Ikiteisminiuose posėdžiuose jis savo aukas vadino išdavikais, pripažinusiais imigracijos politiką, kuri, jo nuomone, gali sukelti islamo kolonizaciją Norvegijoje.
„Kaltinamasis įvykdė nepaprastai sunkių nusikaltimų, kokių mūsų šalis dar nebuvo patyrusi naujausiais laikais“, – prokurorai Sveinas Holdenas ir Inga Bejer Engh nurodė kaltinamajame akte.
A.B.Breivikui buvo nustatytas psichikos sutrikimas, tad prokurorai nurodė sieksiantys, kad jam būtų skirtas priverstinis psichiatrinis gydymas, o ne laisvės atėmimo bausmė – nebent per bylos nagrinėjimą, kuris prasidės balandžio 16 dieną, būtų gauta naujų duomenų apie jo psichikos būklę.
Bet kokiu atveju A.B.Breivikas gali visą likusį gyvenimą praleisti izoliuotas nuo visuomenės, I.Bejer Engh sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“.
„Kad ir koks būtų nuosprendis, pažadėjome, kad padarysime viską, ką galime, kad laikytume jį atskirtą nuo visuomenės ilgiausiai, kiek mums leidžia įstatymai“, – pažymėjo ji.
Norvegijoje už teroro išpuolius numatoma iki 21 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau kalinimas gali būti pratęstas neribotą laiką, jeigu nuteistasis pripažįstamas keliančiu pavojų visuomenei. Panašios taisyklės taikomos priverstiniam psichiatriniam gydymui.
Kaltinamajame dokumente aprašomi A.B.Breiviko veiksmai po to, kai jis pernai liepos 22 dieną 15 val. 17 min. vietos laiku pastatė mikroautobusą, prikrautą 950 kilogramų sprogmenų, pagamintų iš trąšų, prie daugiaaukščio pastato, kuriame įsikūręs premjero biuras iki jo pasidavimo policijai Utojos saloje po trijų valandų ir 18 minučių.
„Jis padegė dagtį, turėjusį degti septynias minutes, ir pėsčiomis nuėjo prie iš anksto palikto pabėgimui skirto automobilio“, – nurodoma dokumente.
Aštuoni žmonės, žuvę detonavus bombai, buvo vyriausybinio pastato pirmajame aukšte arba aikštėje netoli mikroautobuso. Dar devyni žmonės buvo sunkiai sužeisti. Vienam 62 metų vyrui buvo amputuota dešinė koja žemiau kelio, o 24 metų moteris, kuriai skilo kaukolė ir buvo padaryta kitų sužalojimų, beveik keturis mėnesius praleido ligoninėje.
Vienai 51 metų moteriai teko susiūti žaizdą 27 siūlėmis, kai jai iš galvos buvo pašalinta 30 centimetrų ilgio medienos atplaiša.
Policijos uniforma persirengęs A.B.Breivikas, ginkluotas pusiau automatiniu šautuvu ir pistoletu, vėliau nuvyko į Utojos salą, kurioje veikė kairiosios Darbo partijos jaunimo organizacijos kasmetinė vasaros stovykla.
Kaltinamajame akte neminimi Norvegijos žiniasklaidos skelbti pareiškimai, kad A.B.Breivikas siekė nužudyti aukštus Darbo partijos veikėjus, tarp kurių buvusi premjerė Gro Harlem Brundtland, užsienio reikalų ministras Jonas Gahras Stoere arba partijos jaunimo organizacijos vadovas Eskilas Pedersenas.
Iš šių trijų asmenų tik E.Pedersenas buvo saloje, kai joje siautėjo A.B.Breivikas, tačiau jis nenukentėjo.
Dauguma nužudytųjų Utojoje buvo paaugliai – jauniausiai aukai prieš penkias dienas buvo suėję 14 metų, nurodė prokurorai. Kaltinamajame akte išvardytos 69 aukos, nurodant jų amžių ir mirties priežastį. Dokumente taip pat išvardyti 33 žmonės, kurie buvo pašauti, tačiau liko gyvi.
Policijos atstovas Tore Jo Nielsenas Norvegijos transliuotojui NRK sakė, kad žudikas buvo „visiškai ramus“, kai jam buvo skaitomi kaltinimai.
A.B.Breivikas neigia, kad jo psichika sutrikusi, o jo advokatas Geiras Lippestadas televizijai TV2 sakė, kad jo klientas „nusivylęs“ dėl to, kaip jis apibūdinamas kaltinamajame akte.
Šiuo metu atliekama antroji A.B.Breiviko psichiatrinė ekspertizė.
A.B.Breivikas sako nepripažįstantis Norvegijos teisinės sistemos, vadindamas ją kairiosios pakraipos elito, esą išdavusio savo šalį, įrankiu.
Tyrėjai kol kas nerado jokių įrodymų, pagrindžiančių A.B.Breiviko teiginius, kad jis priklauso slaptam antiislamiškojo pasipriešinimo judėjimui, rezgančiam planus nuversti Europos šalių vyriausybes ir pakeisti jas „patriotiniais“ režimais.
Nukentėjusiųjų per šias žudynes palaikymo organizacijos narė Tove Selbekk sveikino kaltinimų pateikimą, tačiau sakė, kad daugelis išsigelbėjusiųjų ir aukų artimųjų baiminasi bylos nagrinėjimo pradžios.
„Tačiau tai yra dalykas, kurį turime išgyventi“, – aiškino T.Selbekk, kurios dukra liko gyva per žudynes Utojoje.
Kitai palaikymo organizacijai vadovaujantis Johnas Hestnesas tvirtino, kad jam nesvarbu, ar A.B.Breivikas bus pasiųstas į kalėjimą, ar į psichiatrijos kliniką.
„Svarbu, kad jis niekada nebepamatytų dienos šviesos“, – pabrėžė jis.
