Jeigu A.B.Breivikui būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, reikėtų pasirūpinti, kad jis negalėtų bendrauti su žmonėmis kalėjimo viduje, nes šis ekstremistas gali mėginti pagrobti įkaitų, siekdamas ištrūkti į laisvę, Ilos kalėjimo direktorius Knutas Bjarkeidas sakė dienraščiui „Verdens Gang“ (VG).
„Daug su Breiviku susijusių priemonių kuriamos siekiant išvengti įkaito pagrobimo, nes tai būtų vienintelė galimybė jam įveikti skirtingus saugumo lygius, nustatytus tarp jo ir laisvės, – pareigūnas sakė laikraščiui. – Dėl to negalima leisti jam tjurėti normalių kontaktų su kitais.“
Pagal Norvegijos įstatymus kalinius draudžiama ilgą laiką laikyti visiškai izoliuotus, nes tai laikoma nepagrįstai žiauria bausme.
Tačiau kad prisipažinęs žudikas nebūtų laikomas visiškoje izoliacijoje į šiaurės vakarus nuo Oslo esančiame griežto apsaugos režimo kalėjime, be kitų priemonių, jam gali būti leista žaisti sportinius žaidimus su kalėjimo prižiūrėtojais ar nusamdyti žmogų, su kuriuo A.B.Breivikas galėtų žaisti šachmatais.
„Planuojama (sukurti) aplink jį profesionalią bendruomenę – su darbuotojais ir samdomais žmonėmis“, – aiškino direktorius.
K.Bjarkeidas nenurodė, kiek galėtų kainuoti tokios priemonės.
Pagal Norvegijos įstatymus kalinius draudžiama ilgą laiką laikyti visiškai izoliuotus, nes tai laikoma nepagrįstai žiauria bausme.
A.B.Breivikas, kuriam dabar 33 metai, pernai liepos 22 dieną detonavo sprogmenų prikrautą automobilį netoli vyriausybės būstinės Oslo centre, kur žuvo aštuoni žmonės, o vėliau surengė šaudynes netoli sostinės esančioje Utiojos saloje, kurioje veikė valdančiosios Darbo partijos jaunimo skyriaus vasaros stovykla.
Šioje saloje jis nušovė 69 žmones, daugiausia paauglius.
A.B.Breivikas prisipažino dėl abiejų išpuolių, tačiau atsisako pripažinti savo kaltę, sakydamas, kad šie veiksmai buvo „žiaurūs, bet būtini“, siekiant sustabdyti Darbo partijos vykdomą „multikultūralizmo eksperimentą“ ir „musulmonų invaziją“ į Norvegiją ir Europą.
Nors jam pateikti kaltinimai dėl teroro išpuolių, svarbiausias klausimas Oslo teismo nagrinėjamoje byloje – ar A.B.Breivikas yra pakaltinamas dėl savo psichinės būklės? Atsakymas į šį klausimą lems, ar jis bus pasiųstas į kalėjimą, ar į uždarą psichiatrijos kliniką.
Pirmosios teismo nurodymu pernai atliktos psichiatrų ekspertizės išvadose sakoma, kad A.B.Breivikas serga „paranojine schizofrenija“, todėl negali būti laikomas pakaltinamu.
Tačiau antrojo tyrimo išvada buvo priešinga – jog kaltinamasis yra pakankamai blaivaus proto, kad galėtų atsakyti už savo veiksmus.
Jeigu penki Oslo apygardos teismo teisėjai liepą nutars, kad A.B.Breiviko psichika yra normali, jam veikiausiai bus skirta griežčiausia Norvegijos įstatymų numatoma bausmė – 21 metai laisvės atėmimo. Tačiau jo įkalinimas gali būti neribotą laiką pratęstas, jeigu būtų pripažinta, kad nuteistasis tebekelia grėsmę visuomenei.