Po teroro aktų J.Stoltenbergas asmeniškai dalyvavo septyniose laidotuvėse, susitiko su šimtais jaunuolių, sugebėjusių išsigelbėti per kraupias žudynes Utojos saloje, reiškė užuojautą tiems, kurių artimieji negrįžo namo po išpuolių Osle liepos 22-ąją. Interviu metu premjeras kalbėjo apie tai, kokią kaltę jis pats jaučia dėl šių įvykių, kaip tik demokratija gali padėti išvengti panašių dalykų ateityje ir pirmą kartą per visą šį laiką minėjo įtariamojo žudiko Anderso Behringo Breiviko pavardę.
Viena iš didžiausių pamokų po šių įvykių, anot premjero, yra tai, kad turi būti branginama kiekvieno žmogaus gyvybė, žmonės neturi būti skirstomi pagal jų tautybę ar religiją. Jam nerimą sukėlė informacija apie tai, kad netrukus po teroro aktų į musulmonus buvo žvelgiama su įtarumu. „Girdėjau daug istorijų apie tai, kad tą penktadienį musulmonai buvo įtarinėjami ar persekiojami. Tai perspėjimas mums, parodymas, su kokiu mąstymu, kokiu požiūriu mes turėtume kovoti. Veiksmus įvykdo ne žmonių grupės, tai padaro atskiri asmenys“, – sakė premjeras, kartu pabrėžęs, jog, laimei, ši prieš musulmonus nukreipta neapykanta neišsikerojo plačiau.
Po įvykių Osle premjeras sąmoningai neminėjo A.B.Breiviko pavardės. Tačiau šįkart šią taisyklę sulaužė. „Aš tiesiog norėjau, kad jis ir tai, kuo jis tiki, negautų daugiau dėmesio, nei to reikia. Nuo pat pirmo vakaro aš buvau tikras, kad mano atsakas turėtų būti ne kerštas ir bausmė, o sugebėjimas skatinti surasti gerumo savyje“, – sakė J.Stoltenbergas. Jis nenorėjo kalbėti apie tai, kaip paprastas, vidurinei klasei priklausantis vyras galėjo tapti negailestingu žudiku, sakydamas, jog „tai sunku suvokti ir tai yra labai sudėtinga“, be to, jis nenori detaliau kalbėti apie tai, manydamas, jog tai nedera jam kaip premjerui. Paklaustas, ar negalvojo susitikti pakalbėti su A.B.Breiviko motina, premjeras sakė, kad tokių minčių nekilo, tačiau padarytų tai, jei „tai būtų būtina.“
Aš negaliu atmesti tikimybės, kad mums Norvegijoje vėl teks patirti teroristų atakas. Tokios garantijos aš negaliu duotiPaklaustas, ar jis pats asmeniškai po liepos 22-osios įvykių jaučiasi saugus, Norvegijos premjeras teigė, kad padidėjusios grėsmės nejaučia. „Aš jaučiuosi saugus – nes mes gyvename vienoje iš saugiausių pasaulio valstybių, saugumą užtikrina policija“, – sakė jis. J.Stoltenbergas teigė esąs įsitikinęs, kad Norvegijoje po šių įvykių neatsiras daugiau neapykantos ar uždarumo – priešingai, anot jo, po tragedijos žmonės parodė daug šilumos, žmogiško supratimo ir palaikė tas vertybes, kurios yra pagrindinės šalyje. „Jie palaiko Norvegijos kaip atviros, demokratiškos šalies, kurioje niekas negali bijoti skelbti savo nuomonės, idėją“, – sakė premjeras. Tiesa, politikams, anot jo, ateityje kalbant apie multikultūrinius klausimus bei imigracijos politiką reikėtų demonstruoti daugiau supratingumo.
„Šie įvykiai sustiprino suvokimą, kokia svarbi yra demokratija, kad mes galime nebijodami sakyti tai, ką norime, netgi ir kontraversiškus dalykus“, – sakė premjeras, nepritariantis idėjai, kad turėtų būti griežtinamos bausmės už neapykantą skatinančius pareiškimus. Tiesa, jis pabrėžė, kad kiekvienas žmogus, norįs ir turintis teisę į laisvą žodį, privalo prisiimti atsakomybę už tai, ką sako, bei tai, kad kai kurie pareiškimai gali įžeisti kitus visuomenės narius.
J.Stoltenbergas sako jaučiąs kaltę už tai, kas atsitiko – nes jis, kaip šalies premjeras, atsakingas už tai, kas buvo padaryta, siekiant užkirsti kelią tokioms atakoms. Kartu jis pripažįsta ir tai, kad šie įvykiai gali tapti pamoka, ką ateityje reikia daryti kitaip.
„Aš negaliu atmesti tikimybės, kad mums Norvegijoje vėl teks patirti teroristų atakas. Tokios garantijos aš negaliu duoti. Tačiau mes turime daryti viską, ką galime, kad užkirstume tam kelią – stiprindami ne tik saugumą, bet ir kurdami gerus tarpusavio santykius bei požiūrį į aplinkinius“, – „Aftenposten“ sakė J.Stoltenbergas.
