„Mes nelaikome Rusijos tiesiogine grėsme Norvegijai, bet mes manome, kad Rusijos politika tapo dar labiau neprognozuojama“, – teigė ji.
Norvegijos premjerė pabrėžė palaikanti sankcijas Rusijai, nes netikinti tuo, kad galima lyg niekur nieko pažeisti tarptautinius įstatymus ir okupuoti kitą šalį.
Ji pasisakė ir apie Norvegijos ketinimą prisidėti dislokuojant NATO priešraketinės gynybos sistemas, kurios itin erzina Maskvą.
2015 metais Norvegija pareiškė norinti prisijungti prie Aljanso dislokuojant priešraketinės gynybos sistemas. NATO tuomet teigė, kad jos padėtų apsisaugoti nuo galimos Irano atakos, tačiau tokios kalbos smarkiai sunervino Rusiją.
Rusijos ambasadorius Osle Teimurazas Ramishvilis įspėjo, kad Maskvos reakcijos sulauks ne tik Norvegija, bet ir visa NATO.
E.Solberg sakė, kad sprendimas dėl to dar nepriimtas. Anot jos, Norvegija vis dar svarsto galimo prisidėjimo formos ir pabrėžė, jog Aljanso priešraketinės sistemos dislokavimas nėra veiksmas, nukreiptas prieš Rusiją.
Paklausta apie Rusijos ir Norvegijos santykius, šios šalies premjerė teigė, kad Oslo ir Maskvos santykius galima pavadinti gera partneryste, ypač kalbant apie Arktį. Ji pabrėžė, kad šis regionas turėtų nekelti jokių įtampų.
Rengiasi atremti programišių atakas
Rudenį Norvegijoje įvyks parlamento rinkimai. Pasirengimas jiems, anot premjerės, apima ir ruošimąsi atremti programišių atakas.
„Mes tam rengiamės, nes jau matėme, kas vyko Prancūzijoje ir JAV“, – sakė ji.
Manoma, kad Rusijos programišiai smarkiai kišosi į 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją JAV.
Tiesa, E.Solberg nemano, kad Norvegija būtinai taps programišių taikiniu.
„Norvegija – mažesnė šalis. Be to, mes turime mažiau padalintą politinį gyvenimą“, – sakė ji, leisdama suprasti, kad ataka niekam neatneštų jokios naudos.
„Tačiau mes informavome visas partijas, kad pasisaugotų“, – pridūrė ji.
