33 metų kaltinamasis, vilkintis juodą kostiumą ir pasirišęs juodos bei baltos spalvos dryžuotą kaklaraištį, dar kartą pademonstravo ultradešiniųjų aktyvistų pasisveikinimą – kai buvo nuimti antrankiai, jis priglaudė dešinę ranką prie krūtinės ir ištiesė ją, sugniaužęs kumštį.
A.B.Breiviko parodymams išklausyti teismas skyrė pusšeštos dienos, tačiau kaltinamasis antradienį sakė, kad jam iš tiesų tereikia valandos (iš tikrųjų 73 minučių), kad išdėstytų savo islamofobinę ir prieš multikultūralizmą nukreiptą ideologiją, kuri esą paaiškina, kodėl jo atakos buvo „žiaurios, bet būtinos“.
Skaitydamas iš anksto pasiruoštą kalbą, A.B.Breivikas sakė susprogdinęs galingą bombą prie vyriausybinių pastatų Osle, o vėliau nušovęs 69 žmones, daugiausia paauglius, netoli sostinės esančioje Utiojos saloje, kad apgintų „etninius norvegus“ nuo kylančio multikultūralizmo.
Jis taip pat pareiškė, kad „dar kartą tai padarytų“, jeigu tik galėtų.
Dėl žudynių prisipažinęs A.B.Breivikas tvirtino vykdęs „teisėtą savigyną“ ir neigė savo baudžiamąją kaltę.
Jeigu bus pripažintas psichiškai sveiku, A.B.Breivikas gali būti nuteistas kalėti 21 metus, tačiau įkalinimas gali būti neribotai pratęstas, jeigu jis bus pripažintas tebekeliančiu grėsmę visuomenei.
Jeigu būtų pripažinta, kad kaltinamojo psichika sutrikusi, jis būtų pasiųstas gydyti į uždarą psichiatrijos kliniką – tikėtina, visam gyvenimui.
