32 metų ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistui Andersui Behringui Breivikui šią savaitę turėtų būti pradėta psichologinė ekspertizė.
Šią užduotį Oslo teismas skyrė psichiatrams Synne Serheim ir Torgeirui Husby, kurie turės pateikti išvadas iki lapkričio 1 dienos, tačiau galutinį sprendimą, ar A.B.Breivikas galės būti teisiamas už 77 žmonių nužudymą, priims teisėjai.
A.B.Breivikas, prisipažinęs dėl sprogdinimo Oslo vyriausybiniame kvartale ir šaudynių vienoje jaunimo vasaros stovykloje, pagal Norvegijos įstatymus būtų pripažintas nepakaltinamu, jeigu ekspertai jam diagnozuotų psichozę: šizofreniją arba sunkią paranoją.
Kaltinamojo advokatas Geiras Lippestadas jau užsiminė, kad jo klientas „pamišęs“, tačiau psichiatrijos profesorius Toras Ketilis Larsenas pabrėžė, kad vien klinikinės psichozės diagnozė nebūtų pakankama priežastis apsaugoti A.B.Breiviką nuo baudžiamojo persekiojimo.
„Nepaisant psichozės, asmuo turėtų „nesugebėti realistiškai suvokti savo santykio su tikrove“, – Stavangerio universiteto profesorius savo elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP citavo Norvegijos konstitucijos 44-ąjį straipsnį.
Pasak kai kurių ekspertų, ši išlyga tikriausiai nebus taikoma įtariamajam, kuris prieš išpuolį internete paskalbė 1 500 puslapių manifestą, parašytą sklandžia anglų kalba, taip pat atrodančiam inteligentiškai ir suvokiančiam savo veiksmus.
Kita vertus, pridūrė T.K.Larsenas, yra nedidelė galimybė, kad A.B.Breivikas išvengs kalėjimo, nes „galima manyti, jog jis kenčia nuo šizofrenijos su sisteminėmis manijomis ir vadinamosios megalomanijos“.
„Apie 4 proc. šizofrenija sergančių žmonų IQ (intelekto koeficientas) iš tiesų didelis, todėl neatmestina, jog sunkia šizofrenijos forma sergantis asmuo gali būti pajėgus vykdyti sudėtingus veiksmus, kaip antai pasigaminti bombą arba įgyti pinigų“, – aiškino psichiatras.
Tačiau jis pabrėžė, jog „tai nėra įprasta, ir būtų galima argumentuoti, jog toks sistemingas planavimas nėra būdingas žmonėms, kurie laikomi nepakaltinamais pagal 44-ąjį straipsnį“.
Šiai nuomonei pritaria iš psichiatrijos ekspertė Randi Rosenqvist.
Kad ir kokios beprotiškos šios atakos gali atrodyti visuomenei, „jis per daug šaltakraujiškai elgėsi, kad (būtų galima teigti), jog jis veikė stumiamas psichozinių paskatų“, ekspertė sakė dienraščiui „Dagbladet“, pažymėjusi, jog prieš darant kokias nors aiškias išvadas reikalingas nuodugnus kaltinamojo būklės įvertinimas.
Keli psichiatrai sakė, kad A.B.Breivikas turi narcizinių ir megalomaniškų polinkių. Šią išvadą esą leidžia daryti įvairias uniformas vilkinčio šio vyro nuotraukos, kurias jis skelbė internete, taip pat jo manifeste neretai pasitaikantis teiginys, jog jis vykdo „misiją“.
„Manau, mes sutinkame, kad jam būdingas narcizinis asmenybės sutrikimas ir kad jis turi labai didingų vaizdinių bei minčių apie save“, – sakė psichiatras Peras Boerre Huseboe, kuris būdamas pensininku tebedirba teismo ekspertu.
P.B.Huseboe sakė manantis, kad tikėtina, jog 32 metų vyras serga psichoze, nes jis nerodęs beveik jokių emocijų, pusantros valandos medžiodamas ir nužudydamas 69 žmones, daugiausia paauglius, netoli Oslo esančioje Utojos saloje.
