„Novaja Gazeta“ pavyko sužinoti 89 iš jų vardus. Dauguma žuvusiųjų – iš Uralo. Vien Sverdlovsko srityje artimiesiems pranešta apie 24 žuvusiuosius.
Pranešimai apie mobilizuojamų vyrų mirtis pradėjo plaukti jau pirmąją savaitę po šaukimų į kariuomenę dalijimo pradžios. Rugsėjo 27-ąją paskelbta, kad mokymų stovykloje Ingušijoje mirė Borisas Šavajevas iš Kabardos-Balkarijos Žvaigždės kaimo. Oficiali mirties priežastis – kraujo krešulys.
Kitą dieną po to mobilizuoti vyrai neaiškiomis aplinkybėmis žuvo Užbaikalės teritorijoje esančiame Borzijos mieste ir netoli Tiumenės.
Iš viso 23 asmenys, t.y. kas penktas mobilizuotasis, apie kurio mirtį žinoma, žuvo ne fronte, o ruošdamiesi kovoms, rašo „Novaja Gazeta“. Mirties priežastys – muštynės, alkoholis, narkotikai, savižudybės ir nelaimingi atsitikimai.
Pasak leidinio, fronte mobilizuoti vyrai pradėjo žūti spalio pradžioje. Dmitrijus Sidorovas ir Andrejus Pičiujevas iš Buriatijos buvo pašaukti į kariuomenę rugsėjo 22 d., o mirė spalio 4 d., nepraėjus nė dviem savaitėms.
Labiausiai nukentėjo mobilizuoti Uralo gyventojai. Žinoma, kad 24 mirė iš Sverdlovsko srities, 13 – iš Čeliabinsko srities ir du – iš Kurgano srities. Kai kuriais atvejais nuo mobilizacijos iki mirties praėjo tik 9-10 dienų.
Tikrasis žuvusiųjų skaičius – daug didesnis
„Novaja Gazeta“ atkreipia dėmesį, kad tikrasis mobilizuotų žuvusių karių skaičius tikriausiai yra daug didesnis, nei pavyko išsiaiškinti, nes atliekant skaičiavimus atsižvelgta tik į Rusijos gynybos ministerijos patvirtintas mirtis.
Be to, žuvę kariai, kurių kūnų nepavyko rasti mūšio lauke, dažnai laikomi dingusiais be žinios. Pavyzdžiui, balandį nuskendus kreiseriui „Moskva“, Gynybos ministerija pranešė tik apie vieną žuvusį jūreivį. Nepaisant to, kad karių artimieji ir žurnalistų šaltiniai minėjo apie 40 žuvusiųjų. Po to paaiškėjo, kad penkių žuvusių jūreivių giminaičiai gavo Gynybos ministerijos patvirtinimus apie mirtis. Paskutinė patvirtinta mirtis buvo vyresniojo puskarininkio Dmitrijaus Čeremiskino mirtis rugpjūčio pabaigoje.
Nesant oficialių pranešimų, žuvusių karių artimieji apie mirtį sužino iš kitų karių ir negali gauti pomirtinių išmokų. Leidiniui nežinoma, kiek tokių nepatvirtintų mirčių buvo tarp mobilizuotųjų. Be to, mirusiojo giminaičiai ir pareigūnai gali paprasčiausiai neatskleisti, kad asmuo buvo mobilizuotas, arba neskelbti informacijos apie netektį.
Antonas Borisovas iš Rozos kaimo Čeliabinsko srityje savo artimiesiems pasakojo, kad gavo šaukimą ir rugsėjo 29 d. kartu su mobilizuotais vyrais išvyko į karą savanoriu. Po keturių dienų jis jau buvo fronte.
„Jie dvi naktis praleido Sverdlovske, paskui buvo nuvežti į Rostovo sritį“, – sūnaus kelionę apibūdino tėvas.
Spalio 2 d. vaikinas paskambino tėvui ir sakė: „Tėti, daugiau neskambinsiu, rytoj mus išveža.“
„Ką reiškia, kad jus išveža? Jūs neturite jokių mokymų, nieko?“, – paklausė tėvas, o sūnus atsakė: „Štai ir viskas.“
Vyrai iš karto buvo mesti į priekinę fronto liniją.
„Atvykome pirmąją dieną, dar nebuvome paleidę nė vieno šūvio, o jie mus kaip mėsą pasiuntė į šturmo grupę, pasiuntė su dviem granatsvaidžiais. Perskaičiau ant jų esančias instrukcijas, kaip juos naudoti. Trečią dieną atsitraukėme, pernakvojome, išėjome į priekį ir užėmėme savo apkasus“, – savo bendražygių žūties aplinkybes pasakojo sužeistas mobilizuotasis iš Čeliabinsko.
Vidutinis aukų amžius siekia 34 metus. Vyriausiam mirusiajam, kurio amžius žinomas, buvo 48 metai. Michailas Kuliničenko iš Chakasijos neaiškiomis aplinkybėmis mirė „dėl ligos“. Jauniausiam žuvusiam šauktiniui Igoriui Urvancevui iš Čeliabinsko srities buvo vos 21 metai. Jo žmona liko su keturių mėnesių kūdikiu.
Oficialiais duomenimis, į specialios karinės operacijos zoną jau išsiųsta 82 tūkst. mobilizuotų karių. Iš viso iš rezervo buvo pašaukta 300 tūkst. žmonių. Gynybos ministras Sergejus Šoigu apie mobilizacijos pabaigą pranešė dar spalio 28 d.
Nepaisant to, teisiškai mobilizacija gali būti tęsiama. Dekretas dėl jos tebegalioja, rašo leidinys.
„Nėra prezidento dekreto dėl dalinės mobilizacijos pabaigos, bet kurią akimirką Gynybos ministerija gali regionams pateikti naujus planus ir aktyvi šaukimo į kariuomenę veikla bus atnaujinta“, – perspėja žmogaus teisių aktyvistas Pavelas Čikovas.
