Toliau apžvelgiamos Maskvai jau įvestos sankcijos, Rusijos kariuomenei priartėjus prie Kijevo ir pabėgėliams iš Ukrainos plūstant į kaimynines šalis.
Jungtinės Valstijos
JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė sankcijas Maskvai praėjus kelioms valandoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė apie pradedamą „karinę operaciją“ Ukrainoje.
Pirmoji sankcijų dalis nukreipta prieš keturis Rusijos bankus, įskaitant du didžiausius šalies bankus „Sberbank“ ir „VTB Bank“. Jos turėtų sustabdyti daugiau nei pusę Rusijos technologijų importo ir bus nukreiptos prieš kelis šalies oligarchus.
Energetikos milžinė „Gazprom“ ir dar 12 didelių įmonių negalės pritraukti kapitalo Vakarų finansų rinkose.
Taip pat suvaržomas gynybos ir aeronautikos technologijų eksportas į Rusiją, taikomos sankcijos 24 Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, kaltinamiems Kremliaus invazijos į Ukrainą rėmimu ir palaikymu.
Europos Sąjunga
Europos Sąjunga susitarė įvesti sankcijas, kurios „turės didžiausią poveikį Rusijos ekonomikai ir politiniam elitui“, nurodė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Jos turėtų paveikti „70 procentų Rusijos bankininkystės rinkos“ ir pagrindines valstybines įmones, taip pat ir gynybos srityje, sakė ji.
Sankcijos energetikos sektoriui apima draudimą eksportuoti įrangą ir technologijas, kurių Rusijai reikia jos naftos perdirbimo gamyklų atnaujinimui, taip pat draudimą tiekti orlaivius ir aviacijos dalis rusų oro bendrovėms.
Europos Sąjunga, kaip ir JAV, savo sankcijomis nusitaikė į elitą ir V.Putino artimiausią aplinką, įšaldydama jų turtą ir uždrausdama „privilegijuotą prieigą“ prie bloko.
Tačiau lyderiai nesusitarė dėl Rusijos atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, dėl kurio dauguma finansinių operacijų su šia šalimi taptų neįmanomos.
Jungtinė Karalystė
Britanija įvedė panašų sankcijų paketą, siekdama nubausti V.Putiną, kurį ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pavadino „krauju susitepusiu agresoriumi“.
JK įšaldė Rusijos banko VTB ir ginklų gamintojos „Rostec“ turtą, uždraudė rusų oro linijų bendrovės „Aeroflot“ lėktuvams leistis JK oro uostuose ir nusitaikė į dar penkis V.Putinui artimus oligarchus.
Pasak B.Johnsono, naujosios priemonės „leis mums visiškai pašalinti Rusijos bankus iš Didžiosios Britanijos finansinio sektoriaus“, taip pat neleis valstybinėms ir privačioms įmonėms pritraukti lėšų JK.
Britų vyriausybė, ilgai kaltina tuo, kad ignoravo per Londoną plūstančius Kremliaus remiamų pinigų srautus, taip pat paspartins „Ekonominių nusikaltimų įstatymo projektą“, siekdama atskleisti tikruosius rusų turto savininkus.
Kanada
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pažadėjo „nubausti Rusiją“. Premjeras paskelbė sankcijas 58 asmenims ir subjektams, įskaitant elito atstovus, saugumo pareigūnus, bankus ir Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner group“.
Buvo atšaukti leidimai eksportuoti prekes, naudojamas aviacijoje, informacinių technologijų ir kasybos srityse, kurių vertė yra 550 mln. JAV dolerių (491 mln. eurų). Otava į Europą atsiuntė 3 400 karių, taip pat orlaivių ir karo laivų.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas
Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybių reakcija nebuvo tokia vieninga.
Indija, kuri palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir yra pagrindinė rusiškų ginklų importuotoja, kol kas susilaiko nuo sankcijų Rusijai įvedimo.
Japonijos premjeras Fumio Kishida sukritikavo V.Putino bandymą „pakeisti status quo jėga“ ir ėmėsi sankcijų prieš finansines institucijas bei priemonių, varžančių puslaidininkių, kurių šiuo metu pasaulyje trūksta, eksportą.
Kaimyninis Taivanas pažadėjo prisijungti prie baudžiamųjų priemonių Rusijai sakydamas, kad Kremliaus veiksmai kelia „didžiausią grėsmę... taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai“, tačiau daugiau detalių neatskleidė.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas paskelbė sankcijų „antrąjį etapą“, nukreiptą prieš 25 asmenis, keturias finansines institucijas ir subjektus, susijusius su karinės įrangos kūrimu ir pardavimu.
Pasak jo, nustačius „asmenis, atsakingus už šiuos žiaurius veiksmus“, kils dar viena sankcijų banga, kuri gali paliesti ir Rusijos parlamento narius.
S.Morrisonas taip pat sukritikavo Kinijos reakciją po to, kai Pekinas pareiškė suprantantis Maskvos „pagrįstą susirūpinimą“ dėl Ukrainos, o jos Generalinė muitinės administracija paskelbė padidinsianti kviečių importą iš Rusijos.
„Negalima mesti gelbėjimosi rato Rusijai tokiu laikotarpiu, kai ji rengia invaziją į kitą šalį“, – sakė jis.
