Pasak amerikiečių leidinio „The New York Times“ katastrofa įvyko apie 11.40 val. penktadienį.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip netoli Orkų ir Džounso salų nedidelis seno modelio generolui priklausęs orlaivis „Beechcraft T-34 Mentor“ staigiai artėja prie vandens paviršiaus, paskui ima juo slysti ir pasirodo ugnies kamuoliai.
Liudininkai amerikiečių žiniasklaidai „KING News“ pasakojo, kad prieš pat sudūžtant, maždaug už 80 metrų nuo Džounso salos, orlaivis, atrodo, atliko kilpinį manevrą. Vėliau tai patvirtino ir NASA.
„Negalėjau patikėti tuo, ką matau prieš akis, – kalbėjo liudininkas. – Tai atrodė kaip iš filmo su specialiaisiais efektais. Didelis sprogimas, liepsnos ir visa kita.“
Federalinės aviacijos asociacijos duomenimis, avarijos metu orlaivyje, skridusiame iš šiaurės į pietus, jis buvo vienintelis pilotas.
Įvykio aplinkybes tiria Federalinė aviacijos administracija ir Nacionalinė transporto saugos valdyba. JAV pakrančių apsaugos tarnybos atstovė spaudai nurodė, kad penktadienio vakarą iš avarijos vietos, netoli Džounso salos, paieškos įgula ištraukė kūną.
Vėliau nurodyta, kad paieškoje dalyvavo ne viena narų komanda.
Skaudžią žinią pranešė astronauto sūnus, buvęs karinių oro pajėgų pulkininkas Gregoras Andersas.
„Tėtis mirė per lėktuvo incidentą San Chuano salose. Šeima yra sužlugdyta ir sielvartauja dėl puikaus piloto netekties“, – penktadienio vakarą CNN sakė sūnus.
Užfiksavo vieną įtakingiausių nuotraukų
W.Andersas buvo JAV karinių oro pajėgų pilotas, ambasadorius Norvegijoje, Atominės energijos komisijos narys ir pirmasis Branduolinio reguliavimo komisijos pirmininkas. Dirbo aviacijos ir kosmoso pramonėje.
Jis aistringai domėjosi kariniais orlaiviais – Vašingtono valstijoje jis įkūrė „Heritage Flight“ muziejų ir buvo jo pirmininkas.
Tačiau, ko gero, generolas geriausiai žinomas dėl to, kad priklausė 1968 m. įvykusiai „Apollo 8“ įgulai. Jis kartu su kitais dviem astronautais tapo pirmaisiais žmonėmis apskridusiais aplink Mėnulį.
Misijos metu jie fotografavo ir filmavo Mėnulio paviršių, ruošdamiesi „Apollo 11“ skrydžiui, kuris suteikė galimybę žmogui pirmą kartą išsilaipinti mėnulyje.
„Jų misija buvo vertinama kaip trumpam atgaivinusi Amerikos, kurią sukrėtė didėjantis aukų skaičius Vietnamo kare, kunigo daktaro Martino Liuterio Kingo jaunesniojo ir Roberto F. Kenedžio nužudymai, audringi antikariniai protestai ir rasiniai neramumai, dvasią“, – rašo „The New York Times“.
Kalėdų išvakarėse, per 10 apskridimų aplink Mėnulį, trys astronautai, kurių judesiai buvo transliuojami milijonams žmonių visame pasaulyje, nufotografavo Žemę, kuri pakilo virš Mėnulio horizonto ir atrodė kaip mėlynas marmuras juodame dangaus skliaute. Tačiau tik tuometinis majoras W.Andersas, kuris prižiūrėjo jų erdvėlaivio elektronines ir ryšių sistemas, fotografavo spalvotą juostą.
Jo nuotrauka sukrėtė pasaulį. Ji buvo pavadinta „Žemės patekėjimu“ ir 1969 m. išspausdinta pašto ženkle su užrašu „Pradžioje Dievas...“. Ši nuotrauka įkvėpė 1970 m. paskelbti pirmąją Žemės dieną, o 2003 m. atsidūrė ant žurnalo „Life“ knygos „100 fotografijų, pakeitusių pasaulį“ viršelio.
„Staiga pažvelgiau pro langą ir štai iškilo šis nuostabus rutulys. Mane tai privertė suprasti, kad Žemė yra maža, gležna ir nėra visatos centras“, – viename interviu Žemę apibūdino astronautas.
„Visą šį kelią nuėjome, kad tyrinėtume Mėnulį, o svarbiausia, kad atradome Žemę“, – pridūrė W.Andersas.