Lygina su hitlerininkais
Šią melagieną jau ne vieną mėnesį skelbia rusiški tinklalapiai ir prorusiškai nusiteikę socialinių tinklų vartotojai.
„JT Chartijos 106 ir 107 straipsniuose Rusijai, kaip Antrojo pasaulinio karo nugalėtojos (Sovietų Sąjungos – red. past.) teisių perėmėjai, suteikiama teisė imtis bet kokių veiksmų, įskaitant karinius, prieš Vokietiją, Vengriją, Austriją, Rumuniją, Bulgariją, Suomiją, Kroatiją, Slovėniją, Čekiją, Latviją, Estiją, Lietuvą ir Ukrainą dėl bandymo atgaivinti nacizmą“, – tvirtina vienas „Twitter“ vartotojas.
Socialiniame tinkle „Facebook“ prie šios frazės galima rasti paaiškinimą, esą JT vadovas Antonio Guterresas buvo gerokai nustebęs, kai iš Rusijos vadovo Vladimiro Putino išgirdo, esą šiame dokumente yra straipsnis, „leidžiantis Rusijos specialiąją operaciją prieš Ukrainą“.
„Va tai įdomu! – rašo „Facebook“ vartotoja. – <…> Rusija turi teisę visur bausti nacistus (pagal JT Chartiją)“.
Jos įraše primenama, kad Niurnbergo tribunole baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti visi, kurie kovojo prieš JT ir vykdė genocidą: „Didžiausias genocidas buvo įvykdytas prieš sovietų žmones.
JT Chartijos 106 ir 107 straipsniuose Antrojo pasaulinio karo nugalėtojoms – Sovietų Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai ir Kinijai – suteikiama teisė imtis bet kokių veiksmų prieš su jomis kovojusias tautas, kad būtų užkirstas kelias Antrojo pasaulinio karo rezultatų peržiūrai (be kita ko, omenyje turimas nacizmo pateisinimas – red. past.).
Visų pirma leidžiama prieš šias šalis panaudoti karinę jėgą. Tam pakanka pranešti kitoms trims šalims nugalėtojoms, bet ne gauti jų sutikimą.“
Šiame tinklalapyje ir čia, atsakant į kažkieno klausimą, „ar pagal JT Chartiją Rusija turi teisę denacifikuoti Baltijos šalis“, ne tik pacituotos tos pačios frazės, bet ir paaiškinta, esą ji, kaip SSRS teisių perėmėja, gali imtis prievartos prieš šalis, „norinčias peržiūrėti Jaltos-Potsdamo sistemą Europoje“.
Baltijos valstybėms, atsisakiusioms SSRS teisių perėmimo, JT Chartijos 106 ir 107 straipsniai esą taip pat galioja. „Šių šalių vadovų pareiškimai, kad po Antrojo pasaulinio karo jos buvo „sovietų okupuotos“, priskiria jas Hitlerio koalicijos gretoms“, – teigiama įraše.
Taip pat skaitykite: Ukrainos vėliava, jaunieji ir nacių gestas: kaip tai atsidūrė viename kadre?
Tokios pat pozicijos esą laikosi ir Kyjivas. „Nacių kaip didvyrių pagerbimas“ šiose šalyse esą taip pat įrodo, kad jose atgimė nacizmas.
Šis naratyvas plinta ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje (čia, čia), Italijoje, Juodkalnijoje.
Ginklai – ST galioje
JT Chartija yra šios pasaulinės tarpvyriausybinės organizacijos steigimo sutartis. Antrojo pasalinio karo metais sąjungininkai, formaliai žinomi kaip Jungtinės Tautos, sutarė įsteigti naują pokarinę tarptautinę organizaciją.
Jos steigimo dokumentas buvo aptartas San Fransisko konferencijoje, kurioje dalyvavo dauguma suverenių valstybių, ir pateiktas pasirašyti 1945 m. birželio 26 d. Chartiją pasirašė 50 valstybių. Organizacija buvo įsteigta ankstesnės Tautų Sąjungos pagrindu, siekiant išsaugoti kolektyvinę taiką ir saugumą tarptautiniu bendradarbiavimu.
Chartija, kurią sudaro preambulė ir 19 skyrių, įsigaliojo tų pačių metų spalio 24-ąją – kaip tik ši diena laikoma JT veiklos pradžia. Šiandien organizacijai priklauso beveik keturis kartus daugiau – 193 valstybės, dar dvi – Šventasis Sostas ir Palestina – turi nuolatinių stebėtojų statusą.
Į dokumentą įtraukta įvairių narėms privalomų nuostatų. Viena iš organizacijos reguliavimo struktūrų yra Saugumo Taryba (ST), kurios sandara ir veikla aptarta 5 skyriuje.
39-ame straipsnyje teigiama, kad ST „nustato grėsmės taikai, jos pažeidimo ar agresijos akto pavojų ir teikia rekomendacijas arba sprendžia, kokių reikia imtis priemonių pagal 41 ir 42 straipsnius siekiant palaikyti arba atkurti tarptautinę taiką bei saugumą“.
Pagal šiuos straipsnius, ST gali nuspręsti, kokių priemonių, nesusijusių su ginkluotos jėgos naudojimu, turi būti imamasi jos sprendimams vykdyti. Pavyzdžiui, visiško arba dalinio ekonominių santykių, geležinkelio, jūrų, oro, pašto, telegrafo, radijo ir kitokių ryšių bei susisiekimo, taip pat – diplomatinių santykių nutraukimo.
Jeigu ST atrodo, kad to gali nepakakti ar jau nepakanka, ji, pasinaudodama oro, jūrų bei sausumos pajėgomis, gali imtis veiksmų, kurie būtini tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti arba atkurti. Tai gali būti demonstracijos, blokada, kitokios JT narių oro, jūrų bei sausumos pajėgų operacijos.
Kaip numatyta 51 straipsnyje, be JT sutikimo valstybė gali panaudoti ginkluotą jėgą tik tada, kai jai reikia gintis nuo užpuolimo.
ST sudaro 15 narių, penkios iš jų – JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija ir Rusija – turi veto teisę, likusios dešimt yra nenuolatinės. Taigi Rusija, net ir turėdama veto teisę, negali pati priimti sprendimo dėl ginkluotos jėgos panaudojimo, nebent jį blokuoti.
Galiojimas – ribotą laiką
Cituotuose įrašuose minimi 106 ir 107 straipsniai, priimti dar JT įkūrimo laikais, sudaro 17 skyrių pavadinimu „Saugumo priemonės pereinamuoju laikotarpiu“. Tai reiškia, kad jie galiojo ribotą laiką.
106 straipsnyje skelbiama, kad 1943-aisiais Maskvoje Keturių valstybių deklaraciją pasirašiusios šalys (JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, SSRS) bei Prancūzija konsultuosis tarpusavyje, prireikus – ir su kitomis JT narėmis dėl bendrų veiksmų, kurių gali prireikti tarptautinei taikai bei saugumui palaikyti.
Ši nuostata turėjo galioti iki ST galėjo atlikti savo darbą pagal jau cituotą 42 straipsnį. Ši institucija jau seniai veikia pagal jo nuostatas.
Kitaip tariant, kitos šalies užpuolimo atveju Rusijai nepakanka tik „pranešti trims laimėjusioms šalims“, kaip teigiama internete platinamuose įrašuose.
Minėtoje deklaracijoje taip pat aiškiai nurodytos teisinės karinės jėgos panaudojimo ribos: pasirašiusios valstybės, „kariaujančios su bendru priešu, veikia kartu visais klausimais, susijusiais su to priešo pasidavimu ir nusiginklavimu“.
Pokario laikotarpiu jos „tarsis ir bendradarbiaus tarpusavyje bei su kitomis JT narėmis, siekdamos sudaryti praktiškai įgyvendinamą bendrą susitarimą dėl ginkluotės reguliavimo“.
Iš šių formuluočių akivaizdu, kad buvo kalbama apie bendrus karinius veiksmus prieš nacistinę Vokietiją ir jos sąjungininkus. Be to, valstybės aiškiai atsisakė naudoti kariuomenes prieš suverenias šalis, nepasitarusios tarpusavyje.
107 straipsnis skelbia: „Ši Chartija nepanaikina veiksmų, kurių dėl Antrojo pasaulinio karo ėmėsi ar kuriuos leido vykdyti už tokius veiksmus atsakingos vyriausybės prieš bet kurią valstybę, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo bet kurios iš šią Chartiją pasirašiusių valstybių priešė.“
Tai reiškia, kad jokia Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip panaikinanti ar apribojanti nacistinės Vokietijos kapituliacijos sąlygas, Niurnbergo tribunolo sprendimą ir pan.
Bet niekas nerodo, kad JAV, Didžioji Britanija, SSRS ar Kinija turėjo išskirtinę teisę imtis „bet kokių veiksmų“ prieš bet kurią valstybę. Remiantis cituotais dokumentais, klaidinga teigti, jog karinei jėgai panaudoti nereikia kitų valstybių sutikimo.
SSRS dalis – ir priešiška jai?
„Septynioliktojo skyriaus (106-107 straipsniai) nuostatos nebeaktualios, nes reglamentuoja laikinas saugumo priemones, kurių buvo galima imtis prieš Ašies valstybes po Antrojo pasaulinio karo“, – teigiama Visuotinės lietuvių enciklopedijos skyriuje apie Chartiją.
JT specialusis komitetas dar 1995 m. pasiūlė iš Chartijos išbraukti vadinamuosius priešiškų valstybių straipsnius, įskaitant 107-ąjį. Ataskaitoje buvo pažymėta, kad ši nuostata yra „pasenusi“, nes nebėra priešiškų valstybių. Visos valstybės, Antrojo pasaulinio karo metais laikytos priešėmis, ypač Vokietija ir Japonija, šiuo metu priklauso JT.
Tiesa, Chartijos taisymo procesas yra ilgas ir sudėtingas, todėl siūlymas iki šiol neįgyvendintas.
Net jei cituotas nuostatas būtų prasminga taikyti šiomis dienomis, Ukrainai jos negaliotų. Ši valstybė nėra priešiška, priešingai, Ukraina buvo viena iš JT steigėjų ir jos narė nuo pat pirmos dienos, kartu – ir SSRS dalis, todėl straipsniai dėl priešiškų valstybių negalėjo būti taikomi Ukrainai.
Dar daugiau – remiantis 1991 m. priimtu įstatymu, Ukraina taip pat yra teisių ir pareigų pagal SSRS tarptautines sutartis, kurios neprieštarauja jos konstitucijai ir respublikos interesams. Kitaip tariant, Rusija užpuolė formaliai tos pačios valstybės teisių ir pareigų perėmėja esančią, o ne priešišką šalį.
Taip pat skaitykite: Melas, kad Ukrainos nebeliko žlugus SSRS: ji jau nuo 1945 m. yra Jungtinių Tautų narė
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Teisingumo Teismas – svarbiausia JT jurisdikcijos institucija – dar kovą pareikalavo, kad Rusija nedelsdama nutrauktų neteisėtą intervenciją į Ukrainą.
Tad interpretacijos, esą JT Chartija leidžia Rusijos panaudoti karinę jėgą prieš Ukrainą ar kad ji gali visur (pavyzdžiui, ir Lietuvoje, kaip teigiama socialiniuose tinkluose platinamuose įrašuose) bausti nacistus, yra klaidingos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
