Nepaisant išgyvenimų ir prašymų, moteris negavo nieko: tik po kelių mėnesių darbuotojai avarijos vietoje identifikavo jos sūnaus pėdą.
Dar motinai buvo grąžinti keli poros asmeniniai daiktai, kuriuos įsimylėjėliai Bryce'as ir Daisy buvo pasiėmę saulėtoms atostogoms.
Praėjus 15 mėnesių nuo MH17 lėktuvo katastrofos, įvykusios 2014 metų liepos 17 dieną, S.Fredriksz turi dar šiek tiek daugiau, bet ne tai, ko labiausiai trokštų.
Tai visada galvoje – 24/7. Pirma mintis nubudus: „Ach, jie negyvi...” O tada viskas prasideda iš naujo.
23 metų Bryce'as ir 20-ties Daisy keliavo į Balį. Pora planavo atpalaiduojančias atostogas, norint, kad Daisy prasiblaškytų ir atsigautų po motinos mirties. Tačiau jaunuolių kelionė baigėsi Rytų Ukrainos kaimelyje.
S.Fredriksz, sumokėjusi už sūnaus ir jo širdies draugės skrydį, prisipažįsta taip ir neatsigavusi po netekties.
„Tai visada galvoje – 24/7. Pirma mintis nubudus: „Ach, jie negyvi...” O tada viskas prasideda iš naujo“, – kalba sugniuždyta motina, gyvenanti Roterdame.
Netrukus po MH17 tragedijos S.Fredricksz padarė aistringą pranešimą, prašydama Vladimiro Putino, kad poros kūnai – kaip ir visų kitų žuvusiųjų – būtų greitai sugrąžinti artimiesiems.
S.Fredricksz neplanavo tapti tragedijos veidu. „Man nepatiko fotoaparatai, kuriuos mačiau. Tačiau mano galvoje kažkas apsivertė ir aš pamaniau: „Tegul pasaulis sužino, kas buvo nužudytas, ir kokį skausmą tai sukėlė.“ Kai matai artimųjų sielvartą, geriau supranti, kas iš tikrųjų įvyko. Tai – ne tik lėktuvas. Tai – žmonės. Vaikai, jaunimas, laimingi žmonės, vykę atostogų, – pasakoja moteris.
Ji taip ir neatgavo sūnaus ir jo draugės pasų: „Greičiausiai jie buvo pavogti. Nežinau, ką jie su jais ruošiasi daryti, ką nors kriminalinio, greičiausiai“, – svarsto.
Kaip ir daugelis aukų artimųjų, ji irgi tikisi kada nors aplankyti tragedijos vietą Rytų Ukrainoje. Kadangi motina taip ir neatgavo sūnaus kūno, ji norėtų pamatyti kapu tapusią galutinę jo amžinojo poilsio vietą.
„Norėjome tai padaryti šiemet, tačiau mus atkalbėjo – ten vis dar pernelyg pavojinga. Žiemą to irgi nebus galima padaryti, nes per daug sniego. Todėl tikimės, kad į tragedijos vietą nuvyksime kitąmet“, – kalba moteris.
Ji būgštauja, kad panaši nelaimė gali pasikartoti. „Kodėl avialinijos skrido per konflikto zoną?“ – šis klausimas neduoda ramybės.
„Tai gali pasikartoti. Kitą savaitę tai jau gali būti jūsų vaikas“, – būgštauja moteris.
Nesvarbu, ką skelbia katastrofos ataskaita. S.Fredricksz sako, kad ji jau niekada nebus tokia kaip anksčiau: „Aš pasikeičiau. Ir pasaulis pasikeitė. Didžiulė mano gyvenimo dalis dingo tą dieną danguje virš Rytų Ukrainos.“