Respublikonai palaikė B.Obamos pastangas užsitikrinti teisę spręsti prekybos klausimus, bet daugelis demokratų jautėsi išduoti, nes tame projekte nebuvo numatyta priemonių, baudžiančių už manipuliacijas valiuta ir užtikrinančių apsaugą Amerikos darbininkams, nukenčiantiems dėl globalizacijos.
Naujas teisės aktas būtų leidęs B.Obamai pasiūlyti Kongresui balsuoti dėl šiuo metu derinamos Ramiojo vandenyno partnerystės (Trans-Pacific Partnership, TPP) sutarties arba būsimos JAV ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutarties, nesuteikiant įstatymų leidėjams teisės pakeisti tuos dokumentus.
Baltieji rūmai sakė, kad jiems reikalinga galimybė priimti laisvosios prekybos sutartis skubos tvarka, kad būtų galima užbaigti derybas su 11 kitų TPP projekto šalių ir išvengti pavojaus, kad Kongresas atliks kokių nors pataisų jau pasibaigus derinimams.
Demokratai atšaukė savo palaikymą, kai Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas atsisakė sujungti minėtą teisės aktą su trimis kitais prekybos reguliavimo taisyklių paketais, iš kurių vienas numato priemones prieš manipuliavimą valiuta. Daugelis tuos papildomus teisės aktus laiko didele kliūtimi plėtoti laisvą prekybą.
„Žinome, kad pasaulio ekonomika yra audringa jūra, o respublikonai prašo mūsų priimti prekybos paketą, kuris verčia amerikietį darbininką plaukti tais vandenimis kiauru laivu“, – sakė įtakingas Senato demokratas Chuckas Schumeris.
Visi demokratų senatoriai, išskyrus Tomą Carperį, balsavo prieš oficialų pasiūlymą pradėti debatus dėl minėto projekto. Kad tas pasiūlymas būtų priimtas, 100 vietų Senate jį turėjo palaikyti 60 įstatymų leidėjų, bet balsai pasiskirstė 52 prieš 45.
„Tai turėtų būti pagrindinis prioritetas demokratams ir respublikonams“, – pabrėžė už laisvąją prekybą pasisakantis T.Carperis, kuris prieš pat balsavimą surengė spaudos konferenciją, kurioje gyrė pasiūlymą suteikti Baltiesiems rūmams teisę spręsti dėl prekybos klausimų.
Tuo tarpu Senato respublikonas Johnas Thune'as sakė, kad šis demokratų akibrokštas B.Obamai, kuris laiko prekybos sritį bene pagrindiniu prioritetu per 21 likusį savo kadencijos mėnesį, prilygsta „savo prezidento numetimui po autobusui“.
Tuo tarpu Senato respublikonas Johnas Thune'as sakė, kad šis demokratų akibrokštas B.Obamai, kuris laiko prekybos sritį bene pagrindiniu prioritetu per 21 likusį savo kadencijos mėnesį, prilygsta „savo prezidento numetimui po autobusui“.
M.McConnellas sakė, kad šis balsavimas buvo „šokiruojantis“, bet profsąjungos jį vadino Amerikos darbininkų pergale.
Senato finansų komiteto pirmininkas Orrinas Hatchas, vienas iš naujojo prekybą reguliuojančių teisės aktų paketo autorių, sakė esantis apstulbintas šios nesėkmės priimti susitarimą, palaikantį tiek prezidento viršenybę sprendžiant prekybos klausimus, tiek pataisas, numatančias pagalbos darbininkams programų finansavimą.
„Mane glumina, kad jie taip pasielgė su prezidentu, (sprendžiant) dėl tokio masto teisės akto“, – piktinosi O.Hatchas.
Šis balsavimas įgaliojimų perdavimo proceso nesužlugdė, tik jį pavėlino. M.McConnellas sakė ketinantis iškelti šį klausimą dar kartą – galbūt po to, kai įstatymų leidėjai susitars, kaip pasielgti su minėtais keturiais prekybos reguliavimo paketais.
M.McConnellas sakė ketinantis iškelti šį klausimą dar kartą – galbūt po to, kai įstatymų leidėjai susitars, kaip pasielgti su minėtais keturiais prekybos reguliavimo paketais.
Tai gali būti bloga žinia B.Obama, kuriam gali tekti susitaikyti su nepageidaujamomis prekybos reguliavimo taisyklėmis, kurias, anot Vašingtono administracijos, bus sunku įtikinti priimti per derybas su TPP partneriais.
Kritikai argumentuoja, kad 12 šalių apimančios laisvosios prekybos zonos įkūrimas paskatins lenktynes dėl mažiausio darbo užmokesčio, o JAV darbininkai negalės varžytis su pigia darbo jėga šio projekto partnerių šalyse, tokiose kaip Čilė, Peru ir Vietnamas.
„Pasitikėkit mumis – mes žinom, kas geriausia darbininkams“. Bet juk taip nėra“, – sakė didžiausios Amerikos profsąjungos AFL-CIO, atstovaujančios 12 mln. darbininkų, prezidentas Richardas Trumka.
