Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

„Nuo mėgstamiausio iki atleisto“: analitikai įvardijo, kodėl užgeso V.Zalužno žvaigždė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido generolą Valerijų Zalužną iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų, taip užbaigdamas kelis mėnesius augusią įtampą tarp šių lyderių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas
Valerijus Zalužnas / Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas/ „Telegram“

Leidinys „Politico“ rašo, kad nors generolas yra vienas iš Ukrainos lyderių dėl savo svarbaus vaidmens atremiant pirmąjį plataus masto Rusijos puolimą prieš beveik dvejus metus ir yra laikomas potencialiu V.Zelenskio politiniu varžovu, Ukrainos kariuomenė su juo elgėsi ne taip kantriai.

V.Zalužno santykiai su Vašingtonu taip pat buvo įtempti po to, kai jis ir JAV kariuomenės vadovai nesutarė, kaip vykdyti 2023 m. vasaros kontrpuolimą.

Pažymima, kad likus keliems mėnesiams iki atleidimo iš pareigų išryškėjo aštrūs prezidento ir V.Zalužno nesutarimai dėl karo eigos, atspindintys padidėjusią įtampą Kyjive dėl didžiulių gyvosios jėgos nuostolių, nepavykusio vasaros kontrpuolimo ir sumažėjusio ginklų bei šaudmenų tiekimo.

Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas sakė, kad tarp aukštų kariškių auga nepasitenkinimas, jog V.Zalužnas „daug laiko praleidžia „Facebooke“, rodydamas, kaip jis viską daro“, tuo metu fronto linijose mažai kas keičiasi taktiniu ar strateginiu požiūriu.

Karo sėkmė

Vis dėlto, kaip pažymi „Politico“, neįmanoma ignoruoti lemiamo V.Zalužno vaidmens pirmosiomis plataus masto karo dienomis. Jis į mūšio lauką išvedė nepakankamai aprūpintus dalinius, kad šie atremtų didžiulį Rusijos puolimą Kyjive, ir užlaikė Maskvos karius pakankamai ilgai, kad galėtų atvykti pagalba iš Vakarų. Tuomet 2022 m. pabaigoje jis vadovavo Ukrainos kariams ir surengė stulbinantį kontrpuolimą, kurio metu buvo atkovoti dideli teritorijos plotai.

Jis taip pat užmezgė tvirtus santykius su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu ir kitais aukšto rango Vakarų generolais, o tai buvo labai svarbu siekiant užsitikrinti karinę paramą 2022 ir 2023 metams.

„Kariuomenė puikiai kovojo vadovaujant V.Zalužnui, tačiau vyriausybė ir parlamentas jį menkai rėmė“, – sako Glenas Grantas, buvęs britų karininkas ir Rygoje įsikūrusio Baltijos saugumo fondo karinis ekspertas, atkreipdamas dėmesį į įtampą dėl įstrigusio mobilizacijos įstatymo, kurį V.Zalužnas norėjo priimti, kad būtų padidintas karių skaičius, tačiau kuris yra politiškai pavojingas.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas
„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas

Pasak Austrijos karo analitiko Tomo Cooperio, V.Zalužnas taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad nebaigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų transformacijos į vakarietiško tipo kariuomenę, nepagerino logistikos ir nevykdė karių rotacijos nuo fronto linijos, kad jie turėtų galimybę pailsėti ir atsigauti.

G.Grantas taip pat atkreipė dėmesį į tam tikras valdymo problemas, nors neįmanoma pasakyti, kas dėl to kaltas.

„Kai kurie silpniausi generolai liko savo vietose, o geriausi liko be darbo. Neaišku, kas dėl to kaltas“, – sakė jis, bet paskui pridūrė: „V.Zalužnas yra geriausias motyvatorius. Jam trūksta įgūdžių ir vadybos žinių, bet tai jis kompensuoja charakteriu“.

Vis dėlto, to nepakako, kad generolas išliktų palankus prezidentui. Santykiai tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno jau kelis mėnesius buvo įtempti dėl nesėkmingo kontrpuolimo 2023 m. vasarą.

Kai kurie amerikiečių ir Vakarų patarėjai rekomendavo didesnes, tikslingesnes atakas prieš konkrečias pozicijas, kurių metu Ukrainos pajėgų masės būtų pasiųstos prieš silpnąsias Rusijos įtvirtinimų vietas.

Prasidėjus kovoms, „švieži“ Ukrainos kariai, apmokyti Vakarų kariškių, bet neturintys kovinės patirties, sunkiai susidorojo su žiauriomis atakomis, atsitrenkdami į rusų gynybą. Po kelis mėnesius trukusių kovų Ukrainai pavyko atkovoti tik kelis kilometrus teritorijos, o tai kainavo didžiulius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius.

Vidaus politika

Tokia padėtis paliko V.Zalužną atvirą puolimui. Taip pat kilo nesutarimų tarp V.Zalužno ir Pentagono dėl to, kaip turėtų būti vykdomas kontrpuolimas.

Pentagonas primygtinai reikalavo, kad Ukrainos kariuomenė pradėtų didelį puolimą, sutelkdama dėmesį į vieną teritoriją, kurioje, ekspertų nuomone, galimas proveržis. Vietoj to Kyjivas pasirinko kelis puolimus išilgai viso fronto, manydamas, kad taip rusams bus sunku įsitvirtinti keliose teritorijose vienu metu.

„Nors kaltė dėl šių nesutarimų krito tiesiai ant V.Zalužno pečių, jį taip pat „varžė V.Zelenskis“, kuris ir turėjo galutinį žodį kariniais klausimais, „todėl JAV ir toliau šaukė ne ant to žmogaus“, – pažymėjo Vakarų patarėjas.

„AFP“/„Scanpix“/Valerijus Zalužnas
„AFP“/„Scanpix“/Valerijus Zalužnas

Vienas ukrainiečių karininkas pažymėjo, kad „išsekinimo karas yra labai, labai blogas pasirinkimas Ukrainai“. Pasak jo, Ukraina turėtų laikytis „asimetrinio“ požiūrio, nukreipto į gynybinius ir pramoninius objektus Rusijos viduje, „kad juos palaužtų, o ne į šią mėsmalę“, kuri ilgainiui naudinga Rusijai, turinčiai daugiamilijoninę populiaciją ir dideles įrangos bei ginklų atsargas.

Lapkritį V.Zalužas laikraščiui „Economist“ sakė, kad karas pasiekė aklavietę, tuo sukeldamas aštrų V.Zelenskio ir jo patarėjų atkirtį. Dėl to V.Zelenskis turėjo įtikinti savo partnerius, kad yra priešingai.

„Susierzinimą sukėlė ir tai, kad V.Zalužno aplinka atvirai ir viešai aptarinėja jo prezidentines perspektyvas“, – sakė Kyjive įsikūrusio politinių tyrimų centro „Penta“ vyriausiasis analitikas Vladimiras Fesenka. „Tai nėra kova dėl valdžios. Bet jei jis neatleis V.Zalužno, po kurio laiko prasidės dviguba valdžia. O tai jau yra nepriimtina ir bus iššūkis V.Zelenskiui. Jam yra iššūkių, politinės rizikos, bet, atsižvelgiant į statymus, šie du variantai negali egzistuoti kartu“.

Užsienio problemos

Politinė kova Kyjive nepadeda išeiti iš politinės aklavietės Vašingtone, kur respublikonai Kongrese blokuoja finansinį paketą su itin svarbia pagalba Ukrainai, nes Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta amunicijos, todėl sunku sulaikyti Rusijos okupantus.

Šis įvykis taip pat švenčiamas Maskvoje. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad pranešimai apie V.Zalužno atleidimą rodo, jog Kyjive „reikalai klostosi nelabai gerai“.

Nikolajus Beleskovas, labdaros fondo „Come Back Alive“, padedančio Ukrainos kariuomenei tiekti atsargas, vyresnysis karo analitikas, mano, kad „nesvarbu, kaip klostysis įvykiai, susiję su vadovybės pasikeitimais, pagrindinė Ukrainos užduotis išlieka nepakitusi – kokybiškos karinės strategijos sukūrimas ir įgyvendinimas 2024 m.“.

Atsižvelgdamas į dabartinį Rusijos gyvosios jėgos ir medžiagų pranašumą bei JAV paramos stoką, JAV patarėjas teigė, kad yra reali rizika, jog šiais metais Rusija tęs puolimą, nualindama Ukrainos pajėgas, o Kyjivas " bus priverstas derėtis iš vis nepalankesnės pozicijos“.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atleido Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Valerijų Zalužną iš pareigų. Pasak jo, Ukrainos kariuomenėje reikia pokyčių, nes Ukraina negalėjo pasiekti sėkmės „ant žemės“ 2023 m. kare su Rusija.

Jis pažymėjo, kad dabar jaučiamas „sąstingis“ pietinėse fronto kryptyse ir sunkumai mūšiuose Donecko srityje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos