Mergaitė mirė netoliese esančioje sveikatos klinikoje ir buvo palaidota negavus vietos valdžios leidimo. Po anoniminio skambučio karštąja valdžios telefono linija, mergaitės gydytojas buvo suimtas. Jam pateikti kaltinimai atlikus nelegalią apipjaustymo operaciją.
Šis atvejis dar sykį iškėlė nuogąstavimą, kad nepaisant prieš dvejus metus šalyje paskelbto draudimo, moterų lytinių organų apipjaustymas vis dar yra labai plačiai paplitusi praktika.
„Ji buvo labai gera mergaitė, kuri niekada nemelavo ir neapkalbinėjo. Ji taip pat buvo puiki moksleivė“, – BBC žurnalistui pasakojo Nermeen močiutė, rodydama mirusios anūkės mokyklos sertifikatus ir anglų kalbos uždavinių sąsiuvinius.
Moteris neigia, kad vaikui buvo atliktas apipjaustymas. „Ji sirgo, todėl mes ją nuvežėme į kliniką ir gydytojas jai suleido vaistus. Niekas jos neskriaudė. Tai buvo Dievo valia pasiimti mergaitę“, – tvirtino močiutė.
Kultūros dalis
Visgi kaime, kuriame gyveno mirusi mergaitė ir jos artimieji, didžioji dalis moterų yra apipjaustytos ir yra įsitikinusios, kad tai turi būti atlikta ir jų dukterims, norint užsitikrinti, kad užaugusios jos susirastų vyrus.
„Esame arabų valstybė, kurioje pasidaryti tokią operaciją yra būtina. Tai turi padaryti dėl santuokos“, – savo nuomonę pareiškė turguje apsipirkinėjusi moteris. Jai pritaria ir netoliese stovinti kita moteris: „Buvome užaugintos tikėti, kad ši operacija būtina. Ji buvo atliekama dar mūsų protėviams, siekiant apsaugoti moteris nuo seksualinio potraukio“.
Pasak oficialios statistikos, 9 iš 10 egiptiečių atlikta lytinių organų apipjaustymo operacija„Jei mergaitės lytiniai organai neapipjaustomi, užaugusi ji bus kaip vyras“, – tyliai pašnabžda jauna mama, puikiai atspindėdama labai plačiai paplitusius prietarus.
Pasak oficialios statistikos, 9 iš 10 egiptiečių buvo atlikta minėta operacija. Teigiama, kad šios praktikos ištakos – faraonų laikai ir kad ji labiausiai paplitusi skurdžiose kaimų bendruomenėse.
Apipjaustomos neretai net ir vos penkerių metų sulaukusios mergaitės. Ši procedūra gali būti labai skausminga ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Kai kuriais atvejais tokia operacija lemia viso gyvenimo traumą.
Persekiojimai
2008 metais, po to, kai per lytinių organų apipjaustymą mirė 12 metų mergaitė, Egipte priimtas įstatymas, draudžiantis tokias operacijas šalyje. Po šio įstatymo priėmimo, bauždiamojon atsakomybėn už nelegalią veiklą patraukti keli gydytojai, taip pat uždarytos kelios klinikos, kuriose nelegaliai atliktas moterų apipjaustymas.
Pasak valdžios, 15–17 metų apipjaustytų mergaičių statistika pamažėle krenta: 2005 metais šalyje tokių mergaičių buvo 77 proc., 2008 metais – 74 proc.
„Šios praktikos atvejų tikrai sumažėjo, tačiau esu tikra, kad nemažai šių procedūrų atliekama nelegaliai, – teigia Egipto Šeimos ministerijos vadovė Mushira Khattab. – Tėvai ir pažeidėjai, kas jie bebūtų – gydytojai, medicinos seselės ar dar kas nors – dažniausiai slaptai bendradarbiauja“.
Ji sutinka, kad dar reikia įdėti daug pastangų, norint padidinti visuomenės sąmoningumą moterų apipjaustymo klausimu. „Pradėjome siekdami parodyti, kad moters apipjaustymas nėra religinis įsipareigojimas ir kad ši procedūra nesuteikia jokios pridėtinės vertės sveikatai, – sakė M.Khattab. – Štai taip bandome žmones įtikinti atsisakyti šios procedūros“.
Atviros diskusijos
Milžiniškoje, gražiai išpuoštoje palapinėje, pastatytoje viename iš Egipto kaimų, vietos gyventojai susirinko į neįprastą renginį. Vaikai dainavo, o moterys stojo prieš savo vyrus atvirai diskusijai apie problemas, susijusias su moterų apipjaustymu.
Po šių diskusijų, gavę bendruomenės palaikymą, tėvai pasirašė pasižadėjimą neversti savo dukterų atlikti lytinių organų apipjaustymą.
Vienai iš paauglių, Wafaa, ši deklaracija pasirašyta pavėluotai. „Buvo labai sunku, kai išgirdau, kad man bus atlikta operacija. Norėjau nušokti no namo stogo, – sakė mergina. – Deja, man buvo atliktas apipjaustymas, tačiau dabar aš tikiuosi, kad to daugiau nereikės patirti nė vienai mergaitei“.
Tai buvo vienas iš bendruomenės susitikimų, kurį organizavo vietos labdaros ir tarptautinės organizacijos. Susitikimui suplanuoti prireikė kelių mėnesių.
„Žmonės turi suprasti, kad dėl tokios praktikos kenčia jų dukterys, – teigia Jungtinių Tautų atstovė Nadra Zaki. – Mes taip pat visuomet tėvams pažymime, kad taip jie iš savo dukrų atima svarbią jų kūno dalį, leidžiančią joms mėgautis ir papildyti savo gyvenimus ir kad tai yra tik pačios moters teisė nuspręsti, ką daryti su savo kūnu“.
