Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nuo mobilizacijos bėgantys rusai įstrigo Seulo oro uoste: čia gyvena jau mėnesius

Penki rusai jau kelis mėnesius gyvena įstrigę šalia Pietų Korėjos sostinės esančiame Inčono oro uoste. Į karą Ukrainoje stoti nenorintys rusai Seule tikėjosi gauti prieglobstį. Vis dėlto šalies Teisingumo ministerija teigia, kad vengimas šaukimo į kariuomenę gimtojoje šalyje nėra pagrįsta priežastis suteikti pabėgėlio statusą.
Inčono oro uostas Pietų Korėjoje
Inčono oro uostas Pietų Korėjoje / 123RF.com nuotr.

Oro uoste įstrigusių rusų istoriją pasakoja Pietų Korėjos leidinys „The Korea Times“.

Vladimiras Maraktajevas 2023-iųjų sutikimą paminėjo Inčono tarptautinio oro uosto išvykimo salėje, maždaug už 2 000 km nuo savo namų Buriatijos Respublikoje, Rusijoje. Tai buvo pirmas kartas, kai 23-ejų metų jaunuolis Naujųjų metų naktį praleido vienas, be šeimos ir draugų.

Vietoj šeimos susibūrimų ir šventinių vaišių jis nusipirko sau puodelį kavos už 5 000 vonų (maždaug 4 eurus) – tai prabanga V.Maraktajevui, kurio kišenėje liko vos keli doleriai, nes beveik visas santaupas jis išleido keliaudamas per tris šalis, kol atvyko į Korėją.

Buriatijos valstybinio universiteto antro kurso studentas, studijuojantis lingvistiką, yra vienas iš dešimčių tūkstančių jaunų rusų vyrų, kurie pabėgo iš šalies po to, kai rugsėjo pabaigoje prezidentas Vladimiras Putinas išleido masinės mobilizacijos įsakymą pašaukti vyrus į kovą kare su Ukraina.

„Išvykau iš namų rugsėjo 24-osios naktį, praėjus kelioms valandoms po to, kai gavau šaukimo į kariuomenę pranešimą. Nusprendžiau išvykti kuo greičiau, nes ryte jie gali ateiti manęs pasiimti“, – sakė jis neseniai oro uoste duodamas interviu laikraščiui „The Korea Times“.

„Manau, kad nėra ko gėdytis ginti savo šalį. Savanoriškai stočiau (kovoti), jei kas nors mus užpultų ir sukeltų pavojų mano artimiesiems, – sakė V.Maraktajevas ir pridūrė, kad 2019 m. jau atliko privalomą vienerių metų karinę tarnybą. – Tačiau visai kas kita, kai mano paties šalis yra agresorė. Niekada neimsiu ginklų, kad eičiau žudyti nekaltų žmonių Ukrainoje“.

Tą vakarą V.Maraktajevas įšoko į automobilį kartu su kitais kaimynystėje gyvenančiais žmonėmis, kurie taip pat buvo pašaukti į kariuomenę. Jie kirto sieną su Mongolija ir važiavo toliau į sostinę Ulan Batorą. Iš ten V.Maraktajevas skrido į Manilą Filipinuose, kur jam pavyko išbūti kelias savaites.

123RF.com nuotr./Inčono oro uostas Pietų Korėjoje
123RF.com nuotr./Inčono oro uostas Pietų Korėjoje

Tada jis nusipirko lėktuvo bilietą į Inčoną ir lapkričio 12 d. nusileido Pietų Korėjos žemėje, tikėdamasis, kad ši šalis bus prieglobstis nuo karo.

„Nors neturiu jokių ryšių su Pietų Korėja, žinojau, kad tai labai išsivysčiusi šalis demokratijos ir pilietinių teisių požiūriu, – sakė jis, paklaustas, kodėl pasirinko bėgti būtent į Korėją. – Žinia, kad buvęs (Korėjos) prezidentas buvo nuteistas kalėti už korupcinius nusikaltimus, išmušė mane iš vėžių. Niekada negalėjome įsivaizduoti, kad Rusijoje būtų teisiamas lyderis“.

Niekada neimsiu ginklų, kad eičiau žudyti nekaltų žmonių Ukrainoje, – sako V.Maraktajevas.

Inčono tarptautiniame oro uoste jis pateikė prašymą suteikti pabėgėlio statusą, tačiau Korėjos vyriausybė atmetė jo prašymą išankstinio vertinimo etape, o tai reiškia, kad jis neturi teisės tęsti tolesnio tikrinimo proceso.

Pagal Korėjos pabėgėlių įstatymus prieglobsčio prašytojai gali prašyti pabėgėlio statuso atvykimo uoste ir praeiti pokalbį dėl išankstinio vertinimo. Jei imigracijos institucijos nustato, kad jų priežastys pagrįstos, prašytojai gali būti toliau tikrinami. Jei ne, jie greičiausiai bus repatrijuoti.

2021 m. Korėjos pabėgėlių priėmimo lygis buvo 1,3 proc. ir tai buvo antras mažiausias rodiklis tarp G-20 šalių.

V.Maraktajevas yra vienas iš penkių rusų tautybės vyrų, kuriems Korėjos pagrindiniame oro uoste teko susidurti su panašia situacija. Jų prašymus suteikti pabėgėlio statusą atmetė Teisingumo ministerija, kurios nuomone, vengimas šaukimo į kariuomenę nėra pagrįsta priežastis būti patikrintam kaip pabėgėliui.

Mėnesius gyvenę oro uosto neapmuitinamų prekių zonoje esančioje išvykimo laukimo salėje, rusų prieglobsčio prašytojai išgyvena iš Teisingumo ministerijos tiekiamo maisto: pusryčiams ir vakarienei – bandelė ir sulčių pakelis, o pietums – ryžiai su vištiena.

Trisdešimtmetis vyras, pageidavęs būti įvardytas tik vardu Andrejus, iš Sibiro miesto Krasnojarsko, nuo spalio 14 d., kai atvyko į Inčoną, čia gyvena jau daugiau kaip 80 dienų.

Andrejus, kuris, jo paties žodžiais tariant, aršiai protestuoja prieš „korumpuotą“ V.Putino režimą dar gerokai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, sakė, kad gavęs šaukimo į kariuomenę pranešimą neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik bėgti.

„Dalyvavau daugybėje antivyriausybinių mitingų. Kartą policija mane suėmė ir sumušė per kelias valandas trukusią apklausą. Dėl sulaužyto smakro ir nosies man teko atlikti operaciją, – sakė jis. – Žinojau, kad būsiu išmestas į fronto liniją (Ukrainos kare), nes esu įtrauktas į jų juodąjį sąrašą“.

Kaip ir daugelis kitų rusų vyrų, bėgančių nuo V.Putino įsakymo dėl karinės mobilizacijos, jis pirmiausia traukiniu keliavo į Kazachstaną. Tačiau pasklidus gandams, kad ši Vidurio Azijos šalis, viena artimiausių Rusijos sąjungininkių, planuoja tokius vyrus išsiųsti atgal, jis nusprendė bėgti kur nors toliau.

„Labai pasiilgau žmonos ir sūnaus. Bet kol kas negaliu pas juos grįžti. Tikiuosi, kad Korėja padės man likti čia bent jau tol, kol baigsis karas“, – sakė jis.

31 metų Džasharas Chubijevas, buvęs futbolo žaidėjas iš Šiaurės Kaukazo Kabardos-Balkarijos Respublikos sostinės Nalčiko, sakė, kad jam pasisekė pabėgti iš Rusijos ir išvengti per karą žuvusių pažįstamų ir draugų likimo.

„Prieš dvi dienas Makijivkoje (Rytų Ukrainoje) žuvo beveik 400 rusų karių. Du iš jų buvo mano pažįstami. Aš vis dar esu šoke, – sakė jis. Pagal Rusijos įstatymus aš net negaliu būti šaukiamas į kariuomenę. Tačiau lapkričio mėnesį į mano namus atėjo žmonės iš kariuomenės ir privertė pasirašyti dokumentą, kad būsiu laikomas dezertyru, jei per kelias dienas nepasirodysiu kariuomenėje.“

Padedami visuomeninių teisininkų, penki vyrai pateikė skundą Inčono administraciniam teismui prieš teisingumo ministeriją, ragindami ją panaikinti savo sprendimą neperkelti į kariuomenę.

Jų teisinis atstovas Lee Jong-chanas iš organizacijos „Advocates for Public Interest Law“ (APIL) teigė, kad karinės tarnybos vengimas karo sąlygomis turėtų būti laikomas svarbia priežastimi suteikti prieglobsčio statusą.

Prieš dvi dienas Makijivkoje žuvo beveik 400 rusų karių. Du iš jų buvo mano pažįstami. Aš vis dar esu šoke, – kalbėjo Dž.Chubijevas.

„Šie vyrai savo gimtojoje šalyje susiduria su persekiojimu dėl savo tariamų politinių pažiūrų, todėl pagal tarptautinius standartus jiems gali būti suteiktas prieglobsčio statusas. Ministerija turėtų tai gerai žinoti“, – sakė jis.

Persekiojimas dėl „tariamos politinės nuomonės“ reiškia, kad žmonės gali tapti politinio persekiojimo taikiniais ne tik dėl savo tikrosios nuomonės, bet ir dėl nuomonės, kurią jiems priskiria persekiotojai.

Pasak advokato, teismo sprendimą tikimasi paskelbti šio mėnesio pabaigoje.

Jei teismas bus palankus rusams, jiems bus išduotos G-1 vizos, kurios garantuos laikiną buvimą Korėjoje, kol bus atliktas oficialus pabėgėlių patikrinimo procesas. Jei teismas priims jiems nepalankų sprendimą, prieglobsčio prašytojai greičiausiai bus deportuoti į savo šalį.

Teisingumo ministerija savo ruožtu laikraščiui „The Korea Times“ sakė, kad jų prašymus suteikti pabėgėlio statusą išnagrinėjo vadovaudamasi atitinkamais įstatymais.

„Patikrinimo procedūros buvo vykdomos pagal taisykles, numatytas Pabėgėlių įstatyme, kuris buvo priimtas remiantis tarptautiniais pabėgėlių patikrinimo ir užsienio bylų išsivysčiusiose šalyse standartais“, – sakoma jos pareiškime, paneigiančiame pilietinių grupių teiginius, kad ji „sulaiko“ arba „palieka“ prieglobsčio prašytojus oro uosto išvykimo zonoje, akivaizdžiai siekdama juos deportuoti.

Ji taip pat paaiškino, kad įvažiavimo uoste pateikti pabėgėlių prašymai tvarkomi „subalansuotai“, atsižvelgiant į sienų valdymą ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teises.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?