Užuot kelią nuo Siksto koplyčios, kur vyko balsavimas, iki Šventosios Marijos rezidencijos įveikęs mašina su numeriu SCV1 (Vatikano miestas 1), jis kartu su kitais kardinolais įlipo į autobusą. Tačiau jei pontifiko kelionių tvarkaraštis pasirodys nepakeliamas Vatikano autobusų grafikui, jis neturėtų nusivilti transporto pasiūla, rašo portalas cnn.com.
 |
| Popiežius Benediktas XVI papamobilyje |
Čia galite rasti daugiau nuotraukų, kuriose užfiksuota, kaip keliaudavo ankstesni pontifikai.
Dainuodama „Lord won't you buy me a Mercedes-Benz“ („Dieve, ar nenupirktum man „Mercedes Benz“), Janis Joplin tikriausiai net nenutuokė, kad popiežius, laikomas Aukščiausiojo vietininku Žemėje, šios malonės sulaukė daugelį kartų.
Iki 1930-ųjų pontifikai per valstybinius vizitus nevažiuodavo mašina, bet tuomet Pijus XI gavo pirmąjį „Mercedes Benz“ valstybinį automobilį. Pagal specialius nurodymus pagamintas „Nurburg 460 Pullman“ buvo išmuštas šilku, o jo lubas puošė balandžių motyvai. Pijui XI akivaizdžiai patiko mintis tapti ratuotam – jis visą valandą bandė automobilį Vatikano soduose.
 |
| Popiežius Benediktas XVI į pamaldas atvyko papamobiliu. |
Vėliau popiežiai važinėjo įvairiais mersedesais: 300D – 1960-aisiais, „600 Pullman Landaulet“ – 1965-aisiais, 300SEL – aštuntajame dešimtmetyje. Bet nors namų keliais Katalikų Bažnyčios vadovas važinėja šios markės mašinomis, jam tenka sėsti ne vien į vokišką transportą. Kai popiežius keliauja į užsienio vizitus, priimančios šalys pasiūlo automobilius. Jei jie atitinka griežtus Vatikano saugumo standartus, uždegama žalia šviesa, jei ne, atsigabenamos savos mašinos.
Iki 1978 m. per valstybinius vizitus pontifikai viešumoje keliaudavo vadinamajame sedia gestatoria (lot. nešiojamame soste) – prašmatnioje kėdėje su stogeliu, kurią ant pečių nešdavo jų palydovai. Ši tradicija gerokai ribojo kelionės trukmę ir atstumą, todėl kartu su popiežiumi Pauliumi VI ji nunyko.
 |
| Popiežius Benediktas XVI papamobilyje |
Kai 1979-aisiais Jonas Paulius II vyko pirmojo vizito į gimtąją Lenkiją, jis keliavo truputį modifikuotu lenkišku „FSC Star“. Po metų „Mercedes“ buvo paprašyti pagaminti specialų automobilį, kuris pirmą kartą buvo išbandytas per pirmąją popiežiaus kelionę į Vokietiją. Neperšaunamas stiklas išgelbėjo Jono Pauliaus II gyvybę per pasikėsinimą 1981 m.
Bet po metų, lankydamasis Ispanijoje, pontifikas vėl persėdo į atvirą automobilį – specialiai pritaikytą populiariąją „SEAT Panda“, kurioje jis galėjo stovėti ir mojuoti tikintiesiems.
Tačiau Didžiojoje Britanijoje popiežiaus laukė visų laikų sunkiausias papamobilis – 24 tonų šarvuotas „Leyland Motors“. Britai itin bijojo grėsmės Jono Pauliaus II gyvybei.
 |
| Popiežius Benediktas XVI „papamobilyje“ mojuoja surisinkusiems žmonėms. |
Nuo 2007 m. Benediktas XVI dažniausiai keliaudavo „Mercedes G500“ arba mažesniu ML430. Specialus stiklas pontifiką apsaugodavo ne tik nuo prasto oro, bet ir kulkų. Tiesa, tokia stiklinė dėžė turi ir trūkumų, pavyzdžiui, oras greitai įkaista, o stiklas aprasoja, todėl buvo sumontuota galingas oro kondicionierius.
Be to, papamobilyje buvo įrengtas specialus apšvietimas, kad temstant Šventasis Tėvas būtų geriau matomas. Kartu dar labiau sustiprintas saugumas – kad popiežius būtų apsaugotas nuo sprogimų, buvo apšarvuotos tiek sienelės, tiek dugnas. Galimos atakos atvejui buvo įrengtas atskiras deguonies šaltinis.
 |
| Popiežius Benediktas XVI papamobilyje |
Popiežius į papamobilį įeina pro gale įrengtas dureles. Viduje jam pastatyta specialiai pagaminta kėdė, aptraukta balta oda ir paauksuota. Hidraulinė sistema kėdę truputį kilsteli, kad pontifikas būtų geriau matomas. O jo dviejų palydovų, įsitaisiusių ant kėdžių priekyje, nematyti. Priekinės sėdynės paliktos vairuotojui ir apsaugininkui.
Toks papamobilis vertas 565 tūkst. dolerių, rašo cnn.com, todėl nedaugelis popiežių priimančių šalių, ypač ne tokios turtingos, gali pasiūlyti savo transportą. 1995 m. vitizui Filipinuose vietos kompanija „Francisco Motors“ papamobilį pagaminto visureigio pagrindu. Kad jis taptų neperšaunamas, reikėjo papildomų investicijų. Jonui Pauliui II mirus 2005 m., šis automomobilis buvo pastatytas vienoje bažnyčioje ir tapo traukos objektu tiems piligrimams, kurie negalėjo nuvykti laidotuvėms į Vatikaną. Tai buvo bene vienintelis kartas, kai Filipinuose pagaminta mašina tapo garbinimo objektu.
