Gamtininkų teigimu, visi vorai – nuodingi, tačiau jie skiriasi nuodų stiprumu bei jų kiekiu. Kad suparalyžiuotų savo grobį, voras suleidžia šiam dozę nuodų, o nurimusį suėda. Retas Didžiojoje Britanijoje gyvenantis voras turi pakankamai stiprių nuodų, kad sukeltų rimtų sveikatos negalavimų žmogui, tačiau visi gali įkąsti.
Pasak nariuotakojų eksperto, elektroninės parduotuvės Staktosvoras.lt savininko Edgaro Čepulkovskio, gyvenant Didžiojoje Britanijoje yra nemaža tikimybė patirti voro įkandimą. „Manau, viskas priklauso nuo požiūrio. Vorų tikrai yra, tad jei būsi nusiteikęs pesimistiškai, voras tikrai įgels, tačiau jei galvosi, kad „pesimistui įgėlęs išnaudojo visus nuodus, tai man nebegels“, įmanoma tokių susidūrimų išvengti“, – juokėsi pašnekovas.
Prekybos vietose pirkėjai kartais įsigyja ir karingai nusiteikusią voro patelę ar visą jos šeimyną.
Didžiausią nerimą šalyje sėja daugiau nei prieš šimtmetį iš Kanarų salų atvežta Kilmingoji netikroji našlė, kurios įkandimų pasekmes neretai tenka gydyti medikams. Nors ši rūšis labai panaši į vieną nuodingiausių pasaulio vorų – Juodąją našlę, o Didžiojoje Britanijoje esama net keleto Netikrųjų našlių rūšių, šių nariuotakojų įkandimas žmogui nėra mirtinas.
Į voro įkandimą kiekvieno žmogaus kūnas reaguoja skirtingai. Vienam to paties voro nuodai gali sukelti sunkų uždegimą, kitam – tik menką paraudimą. „Mažiausiai pavojingas įkandimas yra sveikam suaugusiam žmogui, pavojingiausias – jaunam ir senam organizmui. Taip pat pavojingas silpną imuninę sistemą arba nuo stiprių alergijų kenčiančiam žmogui“, – apie nevienodą reakciją į nuodus portalui 15min.lt sakė E. Čepulkovskis.
Gyvenant Didžiojoje Britanijoje yra nemaža tikimybė patirti voro įkandimą.
Paklaustas, kokie Didžiojoje Britanijoje gyvenantys vorai kelia pavojų žmogui, ekspertas jas išvardino:
Plyšiavoris (lot. Segestria florentina)
Netikroji našlė (lot. Steatoda nobilis)
Ratavoris (lot. Dysdera crocata)
Riešutinis audėjas (lot. Nuctenea umbratica )
Rūsiavoris (lot. Steatoda grossa)
Niūrvoris (lot. Amaurobius similis)
Juodasis niūrvoris (lot. Amaurobius ferox)
Peliavoris (lot. Scotophaeus blackwalli)
Kaimiškasis vilkvoris (lot. Trochosa ruricola)
Žieviavoris (lot. Clubiona corticalis)
Akmenvoris (lot. Drassodes lapidosus)
Kryžiuotis(lot. Araneus diadematus)
Paprastasis vapsvavoris (lot. Argiope bruennichi )
Pinigų voras (lot. Leptohoptrum robustum)
Nors vyrauja nuomonė, kad į žmonių namus vorai atkeliauja atvėsus orams, nariuotakojų parduotuvės savininkas paneigė šį mitą bei patarė kaip išvengti nemalonių kaimynų: „Vorai visada mėgsta šiltas ir drėgnas vietas, todėl ir namai tampa jiems priimtina teritorija. Vorai labai mėgsta rūsius, vonias, sandėliukus. Išvengti jų galima sumažinus drėgmę ir kaip įmanoma labiau atidengti patalpas, kad į jas patektų saulės spinduliai.“
Dažniausiai Jungtinėje Karalystėje aptinkami gąsdinančios išvaizdos vorai
Ratavoris
Iki 15 mm užaugantys nariuotakojai yra tamsiai raudonos spalvos kūno ir ryškaus gelsvai rudo pilvo, gyvena pastatuose arba šalia jų. Jie minta išskirtinai vėdarėliais ir negaudo jokių kitų vabzdžių. Ši rūšis – agresyvi ir kanda žmonėms. Jų įkandimas – mažiau skausmingas nei bitės įgėlimas, o nuodai nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų, gali pasireikšti niežėjimas. Skausmas praeina maždaug per valandą, lieka nedidelė raudona dėmelė.
Nėriavoris
Užauga iki 16 mm, tamsiai rudos arba juodos spalvos. Nėrėja gyvena soduose, miškuose. Įkandimas skausmingas, gali jaustis net tris dienas. Įkandimo vietoje atsiranda baltas taškelis, aplink kurį oda paraudonuoja.
Plyšiavoris
Šie tunelio formos tinklus mezgantys vorai dažniausiai apsigyvena ant tvorų, po medžių žieve, sienų įtrūkimuose, kuriuos jie uždengia tinklu, kol patys tyko prie plyšio viduje. Iš Viduržiemio jūros regiono atkeliavęs tamsiai juodas ir plaukuotas nariuotakojis užauga iki 22 mm skersmens ir nelaikomas agresyviu. Šios rūšies vorei mirus vedant voriukus, jie, išsiritę suėda savo mirusią motiną. Jų įkandimas skausmingas ir primena injekciją švirkštu, jaučiamas apie 6 valandas, įkandimo vieta parausta.
Paprastasis vapsvavoris
Užauga iki 24 mm, gyvena pamiškėse, aukštų žolių pievose. Vapsvavorio patinas dažnai randamas šalia patelės, kur jis laukia, vorės nėrimosi pabaigos. Nusinėrusios voro patelės „žandikauliai“ – silpnesni, tad patinas, norėdamas apvaisinti patelę mažiau rizikuoja būti suėstas. Šie vorai nelaikomi agresyviais žmogui, tačiau kanda. Įkandimas skausmingas, bet labai greit praeina.
Paprastasis kryžiuotis
Itin plačiai išplitusi vorų rūšis. Jie gali prisitaikyti prie įvairių sąlygų, dar gyvena namuose, miškuose, soduose. Kryžiuočiai užauga iki 18 mm ir iš kitų išsiskiria kryžių primenančiu raštu ant iškilios nugaros. Jo įkandimas nėra skausmingas, tačiau labai retais atvejais sukelia pykinimą bei galūnių tinimą.
Kilmingoji netikroji našlė
Tai – oficialiai nuodingiausias voras Didžiojoje Britanijoje. Nors šie vorai užauga iki 10 mm, jų patariama neerzinti. Netikrąją našlę galima atpažinti iš blizgios tamsiai rudos kūno spalvos ir apvalaus lyg karoliukas, pilvo. Šios rūšies patinai nekanda, o patelės, teigiama, puola tik įspraustos į kampą. Dažniausiai šios rūšies nariuotakojai randami tamsiose vietose, šalia pastatų, urvuose. Įkandimas skausmingas sukelia tinimą, kuris praeina maždaug per 12 val.
Į šio voro įkandimą kai kurių žmonių organizmas reaguoja jautriau. Po įkandimo, priklausomai nuo įšvirkštų nuodų kiekio, gali pasireikšti stiprus deginimas, bei krūtinės skausmai. Mirčių nuo šio voro įkandimo Jungtinėje Karalystėje kol kas neužregistruota, tačiau pasitaikė atvejų, kuomet žmogui teko išpjauti užnuodytus raumenis.
Kampavoris
Iki 120 mm užaugantis nariuotakojis dažniausiai pasirodo rudenį, kuomet patinai palieka tinklus ir pradeda ieškoti patelių. Dažnai aptinkami vonioje, labai greitai bėga, bet netoli, mat, greit pavargsta. Šie dičkiai mezga tankius tinklus vietose, kuriose maža tikimybė būti trukdomiems, pavyzdžiui, garažų, sandėliukų, palėpių palubių kampuose ar tarp sienų sluoksnių. Gigantiškųjų vorų nuodai – stiprūs, tačiau žmonėms jie nekanda.
Niūrvoris
Iki 10 mm užaugantys, rudi su geltonomis žymėmis ant pilvo nariuotakojai dažniausiai apsigyvena ant laukinių sienų, langų, medžių šakų ir tvorų. Rudenėjant arba stipriai lyjant ieško užuovėjos, tad migruoja į gyvenamuosius namus. Šie vorai, nors ir nedideli, tačiau agresyvoki ir gali įkąsti žmogui. Jų įkandimas – skausmingas, bet lokalizuotas. Įkandimo vieta ištinsta, nuodai plačiai neišplinta, skausmas praeina maždaug po 12 valandų.
Kardinolas
Tai didžiausias voras Jungtinėje Karalystėje, užaugantis iki 140 mm skersmens. Šie vorai turi blogą reputaciją dėl savo dydžio, plaukuotumo, neįtikėtino greičio ir naktinių įpročių. Kardinolai žmonėms visiškai nepavojingi, jų įkandimai – itin reti ir neskausmingi.
Rūsiavoris
Dažnai su Netikrąja našle painiojamas voras. Iki 10 mm užaugantis voragyvis būna nuo rausvos iki juodos spalvų, o jo apvalus pilvas ir blizgios kojos primena nuodingiausią vorą šalyje. Gyvena tamsiose vietose, šalia pastatų, urvuose. Nors jie nėra agresyvūs, tačiau pasitaikė atvejų, kuomet įkando žmonėms. Šių vorų įkandimas – labai nemalonus, itin skausmingas ir ilgalaikis. Stipresnį imunitetą turinčiam žmogui šio voro įkandimas praeina maždaug per 12 valandų. Silpnesniam žmogui įkandimo vietoje gali iškilti pūslės ir prasidėti bendras organizmo negalavimas, galintis trukti keletą dienų.
Daugiau apie vorus ir jų savybes galite rasti čia.
