Turkija jau ne vieną dešimtmetį deda pastangas įstoti į ES, o neseniai jas vėl atnaujino. Tačiau po liepos 15-ąją mėgino įvykdyti pučo prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas užsiminė, kad šalyje gali būti atkurta mirties bausmė, o dėl tokio žingsnio Turkija bemat netektų galimybės tapti bloko nare.
„Turime pripažinti tikrovę: derybos dėl narystės šiuo metu yra ne kas kita, o fikcija, – Ch.Kernas sakė Austrijos žiniasklaidai. – Žinome, kad Turkijos demokratijos standartai tolimi nuo pakankamų, kad jie pateisintų jos įstojimą.“
Ch.Kernas sakė visuomeniniam transliuotojui ORF, kad ketina inicijuoti debatus šia tema per Europos Vadovų Tarybos susitikimą rugsėjo 16 dieną.
Pasak kanclerio, Turkijos ekonomika taip pat toli gražu nesiekia ES vidurkio ir gerokai neatitinka narystės reikalavimų.
Jeigu Ankara taptų ES bendrosios rinkos dalimi, tai sukeltų „didelę ekonomikos sumaištį“ Bendrijoje, kuri iki šiol sunkiai susitvarko po ankstesnio plėtros etapo, per kurį į bloką buvo priimtos kelios Rytų ir Vidurio Europos valstybės, perspėjo Ch.Kernas.
ES turėtų ieškoti „naujų alternatyvų“, kad padėtų Turkijos ekonomikai priartėti prie europinių standartų, sakė jis.
„Ši šalis tebėra svarbi partnerė saugumo ir integracijos srityse“, – pripažino Ch.Kernas ir pabrėžė Turkijos atliekamą svarbų vaidmenį tebesitęsiančioje migrantų krizėje.
Kovą Turkija ir ES pasirašė prieštaringai vertinamą sutartį, pagal kurią Ankara įsipareigojo priimti Graikijos grąžinamus sirus migrantus mainais į politines ir finansines paskatas.
Turkijai buvo pažadėta nustatyti bevizį režimą, skirti milijardus eurų pagalbos ir paspartinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.
Th.Jaglandas: „Mes apie tai buvome informuoti jau seniai. Todėl, žinoma, matome valymų poreikį.“
Ch.Kernas sakė nemanantis, kad sutartis dėl pabėgėlių žlugs, jeigu bus nutrauktos derybos dėl narystės Bendrijoje.
„Ekonomikos atžvilgiu esame pranašesni. Turkija priklausoma nuo mūsų“, – pridūrė jis.
Anksčiau šią savaitę Ch.Kernas sakė nenusileisiantis Turkijos „bauginimams“, kai didelės Austrijos turkų bendruomenės radikalūs elementai internetu pagrasino jį nužudyti.
Mato valymų poreikį
Apie tolstančią Turkijos narystės ES perspektyvą yra pasisakę ir daugiau Europos politikų. Tačiau Europos Tarybos vadovas Th.Jaglandas, regis, palaiko Turkijoje vykdomus valymus.
„Pripažįstu, kad, žinoma, reikia ieškoti tų, kurie slypi už šio perversmo ir šio slapto tinklo“, – regis, turėdamas omenyje JAV gyvenančio turkų dvasininko Fehtullah Guleno judėjimą kalbėjo Th.Jaglandas, kuris Ankaroje susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, taip pat - užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu.
„Norėčiau pasakyti, kad Europoje pernelyg mažai suvokimo, kokiu iššūkiu tai (bandymas surengti perversmą, – red.) tapo Turkijos valstybinėms ir demokratinėms institucijoms“, – pridūrė Europos Tarybos vadovas.
Th.Jaglandas taip pat mįslingai aiškino: „Kita vertus, mes apie tai buvome informuoti jau seniai. Todėl, žinoma, matome valymų poreikį.“
Europos Tarybos vadovas buvo aukščiausio rango kokios nors europinės institucijos atstovas, apsilankęs Turkijoje po nesėkmingo bandymo surengti perversmą liepos 15-ąją.
