Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom pradėdama kalbą Šiaurės tarybos dalyviams citavo žymų Švedijos poetą Tomasą Transtromerį.
„Manau, kad kiekvienas žmogus, ieškodamas savo vietos, juda kaip kamuolys, kuris išjuda ir rieda iki žemiausios vietos, kurioje ir sustoja“, – žymų švedų rašytoją, 2011 m. gavusį Nobelio literatūros premiją, citavo Švedijos diplomatijos vadovė.
Jos teigimu, panašiu principu veikia ir Šiaurės šalių atstovai, nuolat judėdami link sprendimų sudėtingose globalaus pasaulio situacijose.
„Šiaurės šalių balsas reikalingas daugiašaliuose sprendimuose“, – teigė M.Wallstrom. Ji išskyrė Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, saugumo organizacijų formatus.
„Mes ne visada sutariame su savo draugais iš už Atlanto“, – dabartinei JAV politikai įgėlė Švedijos diplomatijos vadovė, minėdama požiūrį į pabėgėlių priėmimą ar klimato kaitą.
„Plinta ne patriotizmo, o nacionalizmo nuotaikos“, – perspėjo ji.
M.Wallstrom pabrėžė, kad Švedija palaiko didesnį Jungtinių Tautų organizacijos įsitraukimą ir svarstė, kad Šiaurės šalių vaidmuo itin svarbus JTO Saugumo taryboje.
„Mes palaikysime Norvegijos kandidatūrą“, – žadėjo ji, pasidžiaugdama Švedijos sėkmingu veikimu šiame formate.
„Saugumo situacija regione suprastėjo. Rusija mums kelia grėsmę“, – kalbėdama Šiaurės šalių parlamentarams pripažino Švedijos diplomatijos vadovė.
Paklausta, ar nemano, kad Šiaurės šalys kartais vadovaujasi provincialiu, regioniniu požiūriu, M.Wallstrom paneigė tokias mintis, teigdama, kad tokį mentalitetą padeda nugalėti būtent bendrų politinių uždavinių kėlimas ir jų sprendimas.
Daniją sukrėtė Irano organizuota ataka
Danijos užsienio reikalų ministras Andersas Samuelsenas savo kalbos pradžioje pasmerkė neseniai atskleistą Irano žvalgybos operaciją, kuria buvo bandoma nužudyti Danijoje gyvenantį Irano valdžios kritiką.
„Nė viena valstybė negalėtų toleruoti tokių veiksmų, kai užsienio šalis bando rengti pasikėsinimą jos teritorijoje“, – piktinosi Danijos diplomatijos vadovas.
Jis pasmerkė Krymo aneksiją ir karą Ukrainoje, pabrėždamas, kad šie įvykiai pakeitė geopolitinę situaciją dramatiškai.
„Rusija sulaužė tarptautinius susitarimus ir tai kelia didelį nerimą. Rusija turi išdėsčiusi karines pajėgas ir prie Šiaurės šalių sienų. Jie nuolat rengia karines pratybas“, – kalbėjo A.Samuelsenas.
NATO narė Danija, pasak A.Samuelseno, tik dar labiau stiprins savo gynybinius pajėgumus ir aktyviai dalyvaus organizacijos darbuose.
„Didžiausia grėsmė kyla tam, ką mes vadiname bendromis vertybėmis“, – pabrėžė jis.
A.Samuelsenas prisiminė, kad dar prieš septynerius metus tuomet Rusijos premjeru buvęs Vladimiras Putinas lankėsi Danijoje.
„Tuomet net užsiminėme apie galimą narystę NATO, o dabar kalbame apie realias grėsmes“, – stebėjosi A.Samuelsenas, primindamas, kad prieš kelis metus niekas neprognozavo ir „Brexit“ galimybės.
Bando išsaugoti sukurtą tvarką
Norvegijos diplomatijos vadovė Ine Eriksen Soreide pabrėžė, kad pastaruoju metu pasaulyje vis daugiau neužtikrintumo, kurį didina ir klaidinančios, manipuliatyviai pateikiamos informacijos kiekis viešojoje erdvėje.
„Matome izoliacionizmo, protekcionizmo sukilimą“, – pabrėžė ji. „Jei kas man būtų pasakęs, kad aš, kaip Norvegijos užsienio reikalų ministrė, praleisiu daugiau laiko saugodama tai, kas sukurta, o ne imdamasi naujų darbų, būčiau nepatikėjusi“, – kalbėjo I.Eriksen Soreide.
Norvegijos diplomatijos vadovė pasidžiaugė, kad NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija ėmė glaudžiau derinti savo karines pratybas ir kitus veiksmus su NATO narėmis Šiaurės šalimis.
Ji teigė, kad tokiose sudėtingose situacijose, su kokiomis susiduriama dabar, reikalinga kaimynų pagalba.
„Mes tikime savo kaimynais, savimi ir savo institucijomis. Atskirai mes maži, bet susivieniję mes galime išreikšti savo nuomonę net tarptautiniu mastu“, – pabrėžė Norvegijos diplomatijos vadovė.
Nori veikti kartu su Baltijos valstybėmis
Baltijos asamblėjai atstovavęs Latvijos politikas Janis Vucansas teigė, kad Šiaurės ir Baltijos valstybių ryšiai atsiskleidžia per bendras vertybes ir principus.
„Šiaurės šalys yra Baltijos valstybių stipriausios politinės ir ekonominės partnerės“, – teigė jis, primindamas istorinį aštuonių valstybių bendrumą.
„Mūsų bendradarbiavimas peržengia politinių susitarimų ribas. Mes, Baltijos valstybių atstovai, žinome, kad galime sulaukti jūsų vertingo patarimo“, – pastebėjo J.Vucansas.
Jis pabrėžė šiaurietiško pavyzdžio ir Šiaurės šalių ministrų tarybos skyrių Taline, Rygoje ir Vilniuje svarbą. J.Vucansas kalbėjo, kad bendradarbiavimą reikia stiprinti energetikoje, transporto ir komunikacijų srityje.
„Mes jau bendradarbiaujame gynybos, užsienio reikalų srityse, bet šį procesą turėtume stiprinti“, – pabrėžė latvių politikas.
Švedijos užsienio reikalų ministrė M.Wallstrom pasiūlė, kad Šiaurės šalys bendradarbiautų su Baltijos valstybėmis kibernetinio saugumo klausimais. Jos teigimu, visos regiono šalys išgyvena panašias grėsmes ir turėtų ne tik dalintis patirtimi, bet ir bendrai reaguoti į tam tikrus iššūkius.
Suomijos transporto ir komunikacijos ministrė Anne Berner pastebėjo, kad Šiaurės šalys galėtų pasimokyti iš Estijos elektroninės identifikacijos srityje. Estai išvystė šią sistemą ir naudoja ją balsavimo internete metu.
15min žurnalisto kelionę į Norvegiją apmokėjo Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
