Kaip ir daug jos draugų, vienoje madingoje Maskvos kavinėje dirbanti Tatjana pirmadienio vakarą buvo prilipusi prie savo išmaniojo telefono ekrano – V.Putinas sakė savo žymiąją kalbą apie Ukrainą ir apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimą.
„Paprastai nežiūriu televizijos, ypač kai kalba mūsų prezidentas. Bet jaučiau, kad šį kartą turiu įsijungti – pamačiau, kaip gyvai rašoma istorija, – prisiminė mergina. – Bet dar nesu tikra, kad istorija keliauja teisinga kryptimi.“
Po V.Putino kalbos maskviečiai dar bando suprasti, ką toks jo sprendimas gali reikšti jiems ir jų ateičiai.
-
Prof. A.Nikžentaitis apie V.Putino kalbą: reikia jį pagirti – tai tobulos propagandos pavyzdys
-
I.Šimonytė interviu CNN: V.Putiną labiausiai gąsdina potenciali Ukrainos sėkmė
-
Rusija užpuolė Ukrainą: V.Zelenskis sako, kad per pirmąją karo dieną žuvo 137 ukrainiečiai, 316 buvo sužeisti
-
Gabrielius Landsbergis: norėjau platesnių, stipresnių sankcijų Rusijai
-
Saugumo Tarybos posėdį ir įrašė iš anksto, ir suredagavo – S.Naryškino pažeminimo neiškirpo
Jokio entuziazmo
Kai Rusijos prezidentas užbaigė savo kalbą „pasveikindamas“ rusus su dviejų teritorijų pripažinimu, Maskvoje niekas nešventė. „The Guardian“ kaip tik įsitikino, kad daug kas nuogąstauja dėl politinių ir ekonominių šios krizės pasekmių.
„Jei pripažinimas atneš taiką į regioną, puiku. Bet visa tai man jau kainuoja. Aš daug santaupų investavau į Rusijos kompanijų akcijas“, – prisipažino Andrejus, vadovaujantis vienai didelei logistikos kompanijai sostinėje.
„The Economist“ Rusijos naujienų skyriaus redaktorius Arkadijus Ostrovskis tviteryje irgi pastebėjo: „Esu Maskvoje ir nematau jokio entuziazmo. Baimę, fatalizmą, tylų susitaikymą su situacija – taip. Bet entuziazmo – ne.“
Rusijos finansų rinkos antradienį, po to, kai V.Putinas nurodė pasiųsti rusų pajėgas į apsišaukėliškas respublikas jau staigiai smuko, o toks didelis bankas kaip „Sberbank“ nuo krizės pradžios neteko daugiau nei pusės ankstesnės vertės.
A.Ostrovskis: esu Maskvoje ir nematau jokio entuziazmo. Baimę, fatalizmą, tylų susitaikymą su situacija – taip. Bet entuziazmo – ne.
V.Putinui pirmadienio vakarą dėstant savąsias „istorines tiesas“, nepriklausoma televizija „Dožd“ tiesiogiai rodė, kaip smunka Rusijos rublio kursas – į žemumas, pastarąjį kartą fiksuotas prieš beveik dvejus metus.
„Manau, kad galiu atsisveikinti su suplanuotomis atostogomis Turkijoje kovo mėnesį“, – pasiguodė 41-ejų Andrejus.
Nejaučia apetito karui
Aišku, Maskvoje yra ir žmonių, kurie, regis, nuoširdžiai sveikina V.Putino sprendimą pripažinti apsišaukėliškas respublikas – esą seniai reikėjo taip pasielgti.
„Šaunuolis Putinas! Jis pagaliau priglaudžia Donbasą po mūsų sparnu“, – teigė autobuso stotelėje laukusi Galina Gromova, geografijos mokytoja, kurią gąsdina valstybinės televizijos pranešimai apie Kijevo neva vykdomą „genocidą“.
Vis dėlto Maskvos Carnegie centro politikos analitikas Andrejus Kolesnikovas pažymi nematantis jokių ženklų, kad Rusijoje patriotinės nuotaikos sukils taip, kaip buvo 2014-aisiais, aneksavus Krymą. Tada V.Putino populiarumo reitingai pakilo iki 89 proc.
„Krymas buvo absoliučiai unikalus įvykis, tada Putiną praktiškai palaikė visi visuomenės sluoksniai. Bet šalis kur kas labiau susiskaldžiusi Donbaso ateities klausimu“, – tvirtino A.Kolesnikovas.
A.Kolesnikovas: daug kam bus priimtinas scenarijus, pagal kurį po regionų pripažinimo situacija nurims. Rusai nejaučia jokio apetito tikram karui su Ukraina, visuomenė šiuo metu nėra militarizuota.
Jis atkreipė dėmesį į naujus nepriklausomų Jurijaus Levados centro sociologų tyrimus, rodančius, kad tik 53 proc. rusų norėtų, jog separatistiniai dariniai būtų pripažinti nepriklausomais ar taptų Rusijos dalimi. 26 proc. teigė, kad regionai turėtų likti Ukrainoje. Kiti respondentai teigė neturintys aiškios nuomonės.
Tiesa, anot A.Kolesnikovo, tai, kaip Rusijos visuomenė galiausiai vertins dabartinius įvykius, priklausys nuo to, ką toliau darys Kremlius.
„Daug kam bus priimtinas scenarijus, pagal kurį po regionų pripažinimo situacija nurims. Rusai nejaučia jokio apetito tikram karui su Ukraina, visuomenė šiuo metu nėra militarizuota“, – mano analitikas.
Verslo elitas išsigandęs
JAV žvalgybininkai toliau tvirtina, kad Rusija planuoja didelę invaziją, o V.Putino kalba, kuria užsimota perrašyti Ukrainos istoriją, tikrai sustiprins nerimą Kijeve.
Tačiau, anot „The Guardian“, yra ir tam tikrų vilčių, kad V.Putinas neuždegs žalios šviesos didelei karinei kampanijai Ukrainoje, nes pabūgs nenuspėjamumo faktoriaus – juk niekas nežino, ką reikštų didelis karas Europoje.
„Kremlius legitimumą šalies viduje užsitikrina konfrontuodamas su Vakarais, bet tik kol nelekia kulkos“, – pabrėžė Londono karališkojo koledžo Rusijos instituto direktorius, profesorius Samuelis Greene'as, jau seniai tiriantis V.Putino populiarumo priežastis.
„Tikras karas reiškia daug netikrumo. Nežinome, kaip konfliktas paveiktų visuomenės ar net karių nuomonę“, – pridūrė akademikas.
Kad ir koks bus kitas Rusijos žingsnis, „The Guardian“ atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos verslininkai, net stambūs ir priklausomi nuo Kremliaus dūdelės, bijo blogiausio scenarijaus.
Šie verslo elito atstovai anksčiau aktyviai rėmė V.Putino administraciją, bet buvo patraukti į šoną, kai prezidentas nutarė apsistatyti silovikais, kitais buvusiais KGB darbuotojais.
„Buvau sukrėstas, kai pamačiau, ką kalba prezidentas, man pasišiaušė plaukai, – „The Guardian“ teigė vienas bankininkystės veteranas. – Man ir daugeliui mano aplinkos žmonių pagaliau aiškėja, kokia iš tiesų bloga situacija. Atrodo, kad tai tik labai duobėto ir ilgo kelio pradžia.“
