Nuotėkių iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ detektyvas: kas atsakingas už diversiją?

Trys nuotėkiai vienu metu

Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiesto dujotiekio „Nord Stream 1“, praėjus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“.

„Institucijos buvo informuotos, kad užfiksuoti du nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ – kuris taip pat neveikia, bet kuriame yra dujų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Danijos klimato ir energetikos ministras ir pridūrė, kad paragino „padidinti“ šalies elektros ir dujų sektoriaus „parengties lygį“.

Neveikiančio Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ dujotiekio vienoje iš dviejų gijų pirmadienį taip pat buvo užfiksuotas slėgio kritimas, skelbė Rusijos žiniasklaida, cituodama vamzdyno operatorės pranešimą.

„Šiąnakt „Nord Stream 2“ dispečeris sausumoje užfiksavo staigų slėgio kritimą vamzdyno A gijoje. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybos buvo įspėtos nedelsiant. Vyksta tyrimas“, – teigiama bendrovės „Nord Stream 2 AG“ pranešime.

Ne įtrūkimas, o didelė skylė

Anot Rusijos žiniasklaidos, Danijos jūrų administracija pranešė aptikusi dujų nuotėkį netoli Bornholmo salos, už šalies teritorinių vandenų, Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ši vieta atitinka dujotiekio „Nord Stream 2“ maršrutą. Danijos jūrų administracija patarė laivams vengti šios vietos 5 mylių spinduliu.

Apie incidentą praneša ir agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos ekonomikos ministeriją. Jos duomenimis, slėgis „Nord Stream 2“ gijoje per naktį nukrito nuo 300 iki 7 barų.

Tai, kad vienu metu pažeistos trys „Nord Stream“ dujotiekio sistemos gijos, operatorius pavadino beprecedente situacija. Tai reiškia, kad iš keturių vamzdžių, kuriais gali tekėti dujos, nepažeistas liko tik vienas.

„Pažeidimai, įvykę tą pačią dieną vienu metu trijuose „Nord Stream“ sistemos vamzdynuose jūroje – precedento neturintis įvykis. Kol kas neįmanoma įvertinti, per kiek laiko bus atkurtas dujų transportavimo infrastruktūros tinkamumas naudoti“, – bendrovės „Nord Stream“ pranešimą cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Visi trys nutekėjimai įvyko Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje į šiaurės rytus nuo Bornholmo salos.

Danijos energetikos agentūros vadovas pareiškė, kad „Nord Stream“ dujotiekyje dujų nuotėkis įvyko ne dėl mažo įtrūkimo, o dėl „didelės skylės“, ir ši problema gali būti tyčinio veiksmo rezultatas, praneša „Berlingske“.

„Esame susirūpinę dėl to, kas ten įvyko. Ir dėl to, kad dar kažkas gali įvykti“, – sakė Danijos energetikos agentūros direktorius Christofferis Bettzauvas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sakė, kad dar per anksti daryti išvadas, tačiau sunku įsivaizduoti, kad daugybiniai nuotėkio atvejai galėjo būti atsitiktiniai.

Manoma, kad vamzdynų remontas gali užtrukti keletą metų.

Kremlius „labai susirūpinęs“

Kremlius antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl pranešimų apie nuotėkius iš Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.

Žurnalistų paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.

Šaltiniai Vokietijos vyriausybėje: tai diversija

Slėgis „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynuose galėjo sumažėti dėl žalos, padarytos tikslinių išpuolių, pavyzdžiui, diversijos Apie tai pranešė Vokietijos laikraštis „Der Tagesspiegel“, remdamasis šaltiniu Vokietijos vyriausybėje. Spėjama, kad tam galėjo būti panaudoti narai arba povandeninis laivas. Vamzdynai nutiesti 100 metrų gylyje.

„Negalime įsivaizduoti scenarijaus, pagal kurį tai nebūtų buvusi tikslinė ataka“, – sakė šaltinis. Norint patvirtinti šią versiją, jūros dugną turi ištirti povandeniniai laivai ir narai.

„Scanpix“/AP nuotr./Dujotiekio „Nord Stream 2“ įrenginiai Lubmine, šiaurės Vokietijoje, 2022 m. vasario 15 d.

Dvi versijos

Pasak „Tagesspiegel“, svarstomos dvi hipotezės. Pagal pirmąją versiją dujotiekius sugadino Ukraina arba su ja susijusios jėgos, kad dujos iš Rusijos Europą galėtų pasiekti tik Ukrainos vamzdynais arba „Jamal“ dujotiekiu per Lenkijos teritoriją.

Pagal antrąją versiją, dujotiekius sugadino Rusija, „prisidengdama svetima vėliava“, kad dėl sabotažo apkaltintų Ukrainą, pagilintų energetikos krizę ir galbūt dar labiau padidintų dujų kainą.

Lenkija neatmeta Rusijos provokacijos

Lenkija neatmetė galimybės, kad dujų vamzdynų nuotėkis gali būti Rusijos provokacija.

„Esame susidūrę su didele tarptautine įtampa. Deja, mūsų rytinė kaimynė nuolat vykdo agresyvią politiką. Jei ji gali vykdyti agresyvią karinę politiką Ukrainoje, akivaizdu, kad negalima atmesti jokių provokacijų, įskaitant ir Vakarų Europoje esančiose vietovėse“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas, kurį cituoja Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche QWelle“.

Brangiai kainavę dujotiekiai dujų netiekia

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, apie 10 mlrd. eurų kainavęs „Nord Stream 2“ vamzdynas, baigtas tiesti ir užpildytas dujomis praėjusių metų pabaigoje, turėjo padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus.

Tačiau Vokietijos federalinė vyriausybė šiemet vasarį, prieš pat Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, nutraukė „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.

Vokietijos sąjungininkės JAV ir Europos šalys seniai priešinosi šiam dujotiekiui, nuogąstaudamos, kad Maskva juo naudosis kaip geopolitiniu ginklu ir kad jis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos. Vienintelis faktinis Šveicarijoje registruotos „Nord Stream 2 AG“ akcininkas yra Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte kaip finansuotojos ir planuotos naudos gavėjos buvo vokiečių „Wintershall Dea“ ir „Uniper“, prancūzų „Engie“, austrų OMV ir anglų bei olandų „Shell“.

Visą rusiškų dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ šio mėnesio pradžioje neribotam laikui sustabdė tokio pat pajėgumo „Nord Stream 1“ neva dėl techninių problemų, kurių esą neįmanoma išspręsti dėl Vakarų sankcijų Rusijai. Berlynas tokius argumentus pavadino niekiniais ir apkaltino Maskvą šantažu.