Nušalinta Mianmaro lyderė nuteista už korupciją ir įkalinta iš viso 33 metams

Aung San Suu Kyi buvo įkalinta dėl penkių kaltinimų korupcija, susijusia su sraigtasparnio, dėl kurio „valstybė patyrė nuostolių“, nuoma ir priežiūra, sakė šaltinis.

Nuo 2021 metų perversmo buvusi kariuomenės kalinė, 77 metų Aung San Suu Kyi buvo nuteista dėl visų jai pateiktų kaltinimų, pradedant korupcija ir baigiant neteisėtu racijų turėjimu bei COVID-19 apribojimų nepaisymu.

„Visos jos bylos buvo baigtos ir kaltinimų jai nebėra“, – teigė šaltinis, pageidavęs išlikti anonimu, nes nebuvo įgaliotas kalbėti su žiniasklaida.

Šaltinis pridūrė, kad Aung San Suu Kyi, kuri įkalinta iš viso bus 33 metus, atrodė geros sveikatos.

Žurnalistams neleista dalyvauti teismo posėdžiuose, o nušalintos lyderės advokatams uždrausta bendrauti su žiniasklaida.

Nuo teismo proceso pradžios ji buvo matoma tik vieną kartą – prastos kokybės valstybinės žiniasklaidos nuotraukose iš plikos teismo salės – ir naudojosi advokatais, kad perduotų žinias pasauliui.

Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Saugumo Taryba savo pirmojoje rezoliucijoje dėl padėties Mianmare po perversmo paragino chuntą paleisti Aung San Suu Kyi.

Taryba buvo pasiekusi santykinę vienybę po to, kai nuolatinės narės ir artimos chuntos sąjungininkės Kinija ir Rusija susilaikė, nusprendusios po formuluotės pakeitimų netaikyti veto teisės.

Neramumai

Kariuomenė teigė, kad per 2020 metų lapkričio mėnesio rinkimus, kuriuos triuškinamai laimėjo Aung San Suu Kyi partija „Nacionalinė demokratijos lyga“ (NLD), buvo plačiai paplitęs balsų klastojimas, nors tarptautiniai stebėtojai sakė, kad balsavimas iš esmės buvo laisvas ir sąžiningas.

Vėliau chunta panaikino rezultatus ir pareiškė, kad atskleidė daugiau kaip 11 mln. suklastotų balsų.

Mianmare kilo neramumai nuo tada, kai kariškiai užgrobė valdžią ir nutraukė trumpą Pietryčių Azijos šalies demokratijos eksperimentą bei sukėlė didžiulius protestus.

Atsakydama į tai, chunta ėmėsi represijų, kurios, kaip teigia teisių gynimo grupės, apima kaimų griovimą, masines neteismines egzekucijas ir antskrydžius prieš civilius gyventojus.

JT vaikų teisių agentūros UNICEF duomenimis, po perversmo daugiau nei milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.