Nusitaikė į emocijas: ne, Australijoje policija neatima vaikų, kad paskiepytų

Vaikai – viena emociškai paveikiausių temų sąmokslo teorijų kūrėjams. Socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame skelbiama, kad Australijoje vaikus tariamai „atiminėja iš tėvų, kad paskiepytų“, pažeriama ir daugiau melagienų. Šiuos gandus paneigė šios šalies policija.
Vakcinacija Kuboje
Vakcinacija Kuboje / AP/„Scanpix“ nuotr.

Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bando sutramdyti vaiką, o vėliau jį išveda į kitą patalpą, netruko apaugti sąmokslo teorijomis ir išplisti socialiniuose tinkluose.

Šį įrašą savo pasakojimui panaudojo mergina, dėstanti melagienas, esą vaikas iš tėvų atimtas tam, kad būtų priverstinai paskiepytas, ji taip pat tvirtina, kad „Australija tapo bandomuoju modeliu, o vėliau tokia tvarka bus įvedama visame pasaulyje“.

„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Dar mergina aiškina esą pandemija – globalistų sukurtas planas, siekiant kontroliuoti pasaulio gyventojus. Savo žodžiams paremti ji naudoja du vaizdo įrašus iš Australijos – viename užfiksuotas jau minėtas incidentas su vaiku, kitame – pandemijos suvaržymo priešininkų sukeltos riaušės.

Paieškų įrankio „CrowdTangle“ duomenimis, šią manipuliaciją peržiūrėjo per 20 tūkstančių socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų, įrašas išplito ir „Twitter“ tinkle bei „TikTok“ socialinėje programėlėje.

Lietuviškoje socialinių tinklų erdvėje šis įrašas platinamas išverstas į rusų kalbą.

VIDEO: Propaganda kryžkelėje (4): Lietuva informacinių karų pafrontėje

Su COVID-19 nesusijusi šeimos drama

Tai – ne pirmas kartas, kuomet pasitelkiant minėtą iš konteksto ištrauktą policijos veiksmų įrašą bandoma skleisti manipuliacijas. Pasitelkiant šiuos vaizdus šių metų rugpjūtį socialiniuose tinkluose kai kurie vartotojai skleidė gandus, neva vaikai, kurių COVID-19 testas teigiamas, taip atskiriami nuo tėvų.

Australijos policija paneigė tokius išvedžiojimus.

„Pateikiama netiksli informacija. Šis vaizdas nėra susijęs su COVID-19 vakcinacija ar testavimu. Siekdami užtikrinti vaizdo įraše matomų žmonių privatumą daugiau detalių nepateiksime“, – skelbiama oficialioje Viktorijos policijos paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.

Kaip pareigūnai informavo naujienų agentūrą AP, incidentas įvyko rugpjūčio 14-ąją Werribee policijos nuovadoje į pietvakarius nuo Melburno.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Dar viena svarbi detalė – įrašo sukūrimo akimirką, rugpjūčio pabaigoje, vaikai iki 16 metų Australijoje dar nebuvo vakcinuojami.

Šalies sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje buvo paskelbta, kad 12 metų ir vyresni vaikai galės būti registruojami skiepams tik nuo nuo rugsėjo 13 dienos.

Nuo rugpjūčio 2 dienos „Pfizer/BioNTech“ vakcina tapo prieinama tik prioritetinei grupei priklausantiems nepilnamečiams, turintiems gretutinių ligų arba patiriantiems didesnę užsikrėtimo riziką.

Tai – ne pirma melagiena apie tariamai Australijoje prievarta skiepijamus vaikus.

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos erdvę socialiniuose tinkluose pasiekė melagiena iš Australijos, esą prievarta buvo paskiepyti 24 tūkst. vaikų.

Tiesa tokia, kad šios šalies sveikatos apsaugos pareigūnai, artėjant egzaminams, paragino tuos moksleivius, kurie gali, pasinaudoti galimybe pasiskiepyti ir taip padėti užkirsti kelią SARS-CoV-2 delta atmainos plitimui. Jėga moksleiviai vakcinuojami nebuvo.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Šis įrašas pateikiamas kaip įrodymas, kad vaikai buvo skiepijami prievarta
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Šis įrašas pateikiamas kaip įrodymas, kad vaikai buvo skiepijami prievarta

Demonstravo riaušių vaizdus

Toliau kalbėdama vaizdo įraše mergina demonstruoja Australijoje rugpjūčio 21 dieną kilusių riaušių vaizdus.

Protestai dviejuose didžiausiuose Australijos miestuose vyko šalyje užfiksavus didžiausią COVID-19 atvejų paros prieaugį nuo koronaviruso pandemijos pradžios.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Australijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Protestas Australijoje

Žiniasklaida praneša, kad protestuotojai liejo pyktį kovodami prieš karantino suvaržymus, o susirėmimai su policija prasidėjo, kuomet jie ėmė naudoti jėgą prieš pareigūnus.

Per smurtinę demonstraciją šeši policijos pareigūnai buvo sužeisti ir atsidūrė ligoninėje, o daugiau kaip 250 žmonių buvo sulaikyti.

Naujienų agentūros AP duomenimis, per demonstracijas Melburne, Sidnėjuje ir jų apylinkėse taip pat buvo skirtos baudos apie 250 akcijų dalyvių. Baudų dydis siekė 5,4 tūkst. Australijos dolerių (3,3 tūkst. eurų).

Gąsdino visuotiniu sąmokslu

Melagieną sukūrusi mergina tvirtina neva pasaulinei tironijai įsigalioti padės „didžiojo perkrovimo planas“.

Pastaruoju metu „didysis perkrovimas“ dažnai kartojamas koronaskeptikų kuriamose sąmokslo teorijose.

„Didysis perkrovimas“ (angl. The great reset) iš tiesų yra Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) parengtas tvarumo planas. Jis buvo pasiūlytas pernai birželį pastebėjus, kaip smarkiai pandemija prisidėjo prie nelygybės pasaulyje augimo.

„Didžiuoju perkrovimu“ vyriausybėms pasiūlyta gerinti fiskalinę politiką ir taip mažinti turtinę atskirtį; investicijomis siekti tvarumo ir lygybės (pvz., investuoti į „žaliąją“ miestų plėtrą ir socialinių rodiklių gerinimą); įgyvendinti uždelstas reformas (pvz., turto mokesčio); pasitelkiant aukštąsias technologijas stiprinti sveikatos apsaugos sistemų atsparumą, investuoti į tyrimus ir pažangią mediciną.

VIDEO: 15/15: apribojus medicininių paslaugų teikimą – 10 tūkst. perteklinių mirčių. Ar tikrai?

Kraipė mirtingumo statistiką

Vaizdo įraše aiškinama, kad koronaviruso suvaldymo priemonės yra pernelyg griežtos „susirgimui, turinčiam vos 1 proc. mirtingumą“. Tačiau realybėje COVID-19 mirtingumas priklauso nuo daugelio aspektų ir yra kur kas didesnis, nei teigiama melagienoje.

Rugsėjo 21 dieną papildytoje JAV „Johns Hopkins“ universiteto mokslininkų ataskaitoje skaičiuojama, kad pandemijos apimtame pasaulyje nuo koronaviruso mirė apie 4,5 mln. žmonių.

Šalių mirtingumo rodikliai skirtingi ir svyruoja nuo 9,2 proc. mirtingumo Peru iki 0,5 proc. Kipre, tačiau daugumoje atvejų siekia daugiau nei 1,5 proc.

Australijoje šis rodiklis siekia 1,3 proc.

Mokslininkai pažymi, kad vertinant pandemijos poveikį reiktų atsižvelgti ne tik į tiesiogines mirtis nuo viruso sukeltų komplikacijų, bet ir į perteklines mirtis šalyse.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad ne visos šalys pateikia realią mirtingumo statistiką – pavyzdžiui, buvo ne kartą kalbėta, kad oficialioji Rusijos statistika pateikia gerokai sumažintus mirčių skaičius.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų