„Bendras ES reakcijos reitingas yra prastas“, – teigė ministras, kurio manymu, europinės institucijos neskubėjo skelbti rekomendacijų dėl sveikatos apsaugos ir apskritai koordinuoti veiksmų.
M.Varviciotis priminė praėjusią savaitę vykusį virtualų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, per kurį Bendrijos šalių lyderiai karštai ginčijosi dėl to, kokias priemones rinktis ES šalių ekonomikų gelbėjimui. Žinia, daugelyje valstybių narių ekonominis gyvenimas yra beveik visiškai sustabdytas.
ES šalių lyderių diskusija atskleidė didelius nesutarimus tarp šiaurinių šalių, pasisakančių už griežtesnę biudžeto drausmę, ir ekonomiškai trapesnių pietinių valstybių, tokių kaip Italija, kuri nori didžiulės pagalbos be susietų fiskalinių sąlygų.
Italija, Ispanija, Prancūzija ir dar šešios euro zonos valstybės praėjusią savaitę paragino sukurti instrumentą, su kuriuo būtų galima leisti bendras euro zonos obligacijas, kartais pavadinamas „koronaobligacijomis“. Tarp šių šalių buvo ir Graikija.
„Prašome, kad būtų galima gauti pakankamai Europos institucijų valdomų ir formuojamų išteklių dideliam Europos gelbėjimo planui, kuris būtų skirtas ekonomikai, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemoms“, – rašė politikai.
Tada šiauriečiai pasipriešino, o ypač išsiskyrė Nyderlandai, viešai atmetę tokią „koronaobligacijų“ idėją. Apžvalgininkai iškart priminė euro zonos skolų krizę, kilusią prieš dešimtmetį, kai Pietų Europos šalys irgi skelbė nepasitenkinimą taupiąją Šiaure.
„Manau, kad tai, kas vyko, leidžia pajusti, jog Europa grįžta prie tautinių valstybių idėjos ir nusisuka nuo to, kas galėjo būti bendras europiečių atsakas į bendrą, pasaulinį iššūkį“, – kalbėjo M.Varviciotis, pridūręs, kad Graikijos, Ispanijos ir Italijos pozicijos sutampa.
„Faktas, kad beveik pusę Europos Sąjungos BVP sukuriančios šalus supranta koronaviruso obligacijų idėją, rodo, jog didelėje Europos dalyje bandoma ieškoti sprendimų. O lyderiai, kurie nemato būtinybės, taip tildo pagalbos šauksmą šalių, kurios niekuo nekaltos dėl joms smogusios krizės“, – tęsė ministras.
M.Varviciotis leido suprasti, kad Graikijos požiūris vis dėlto lankstus – svarbiausia, kad būtų imamasi veiksmų.
„Nesvarbu, kaip tai vadinsime – koronaobligacijomis, solidarumo paktu, Maršalo planu, pokoroniniu planu. Svarbiausia, ar yra politinės valios. Ir jei jos yra, tada galime rasti geriausią sprendimą“, – tikino ministras.
Trečiadienio vakaro duomenimis, Graikijoje naujuoju koronavirusu užsikrėtė 1415 žmonių. 52 asmenys pasveiko, 50 mirė.