Iš nutekinto dokumento matyti, kiek toli nuėjo Rusijos privati karinė grupė „Wagner“, kad dar labiau sustiprintų savo pajėgumus, nes karas Ukrainoje, kuriame ši grupuotė vaidina svarbų vaidmenį, tęsiasi be jokių didesnių laimėjimų.
Turkija, kaip NATO narė, iš esmės laikoma JAV ir kitų šalių, teikiančių tiesioginę karinę paramą Ukrainai, partnere ir viešai išreiškė nepritarimą Rusijos invazijai.
Turkijoje taip pat yra pagrindinė JAV karinė bazė, kurioje laikomi branduoliniai ginklai ir kuri yra akivaizdus įspėjamasis ženklas, atgrasantis Rusiją nuo agresijos prieš NATO nares.
Remiantis dokumente cituojamomis JAV žvalgybos ataskaitomis, vasario pradžioje „Wagner Group“ darbuotojai susitiko su „Turkijos kontaktiniais asmenimis“, ketindami „įsigyti iš Turkijos ginklų ir įrangos“, kuriuos vėliau galėtų naudoti „Wagner“ samdiniai, kovojantys kartu su Rusijos pajėgomis Ukrainoje.
Neaišku, kas buvo tie „kontaktiniai asmenys“ ir ar Turkijos vyriausybė žinojo apie šiuos susitikimus. Nėra jokių įrodymų, kad Turkija būtų ėmusis kokių nors veiksmų dėl ginklų pardavimo „Wagner Group“.
Vis dėlto tai, kad NATO sąjungininkė gali parduoti ginklų Rusijos samdinių pajėgoms, tikriausiai sukeltų rimtą susirūpinimą Vašingtone ir apsunkintų Ankaros santykius su kitomis NATO narėmis.
Išsami informacija apie vasario mėnesio susitikimą, kuri buvo išdėstyta nutekinto dokumento dalyje „Malis, Rusija, Turkija: „Wagner“ siekia gauti ginklų iš Ankaros“, rodo, kad JAV pareigūnai mano, jog Rusijos samdinių būrys bent jau išbandė šiuos vandenis.
Remiantis nutekintu dokumentu, „Wagner“ taip pat planavo iš Turkijos gautus ginklus ir įrangą panaudoti Malyje, kur ši grupuotė turi nemažai padalinių.
Nutekintuose dokumentuose taip pat teigiama, kad sukarinta grupuotė „Wagner“ planavo atnaujinti kalinių iš Rusijos kalėjimų verbavimą.
CNN nepriklausomai nepatvirtino dokumento tikrumo, tačiau JAV pareigūnai nurodė, kad didžioji dalis nutekintos informacijos yra autentiška.
Valstybės departamento atstovas sakė, kad „Gynybos departamentas ir žvalgyba aktyviai peržiūri ir vertina“ nutekintų dokumentų pagrįstumą, ir pridūrė, kad „negalime patvirtinti ar komentuoti jokios konkrečios juose esančios informacijos“.
CNN kreipėsi į JAV nacionalinio saugumo tarybą, Turkijos prezidento biurą ir Turkijos ambasadą Vašingtone, prašydama pakomentuoti šį dokumentą.
Unikalūs Turkijos santykiai su Rusija
JAV pareigūnai jau seniai susiduria su sudėtinga realybe, susijusia su unikaliais Turkijos santykiais su Maskva, palyginti su kitomis NATO narėmis, nors visos jos priklauso tam pačiam aljansui, kurio tikslas – apsaugoti pasienio valstybes nuo galimos Rusijos ekspansijos grėsmės.
Turkijos vyriausybė išreiškė nepritarimą Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau, skirtingai nei daugelis NATO sąjungininkių, ji palaikė glaudžius ryšius su Maskvos vyriausybe.
Turkijos vyriausybė kartais naudojasi šiais ryšiais, kad paspaustų Rusijos vyriausybę nutraukti karą.
Turkijos vyriausybė buvo viena iš tarpininkių sudarant susitarimą, kad Ukrainos grūdai galėtų saugiai, be Rusijos grėsmės, tranzitu keliauti per Juodąją jūrą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau anksčiau save pozicionavo kaip tarpininką Rusijos ir Ukrainos konflikte. Sausio mėnesį Erdoganas surengė atskirus pokalbius su V.Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Jis pasakė Zelenskiui, kad Turkija yra pasirengusi imtis tarpininkės vaidmens siekiant ilgalaikės taikos tarp šalių ir kad ji galėtų palengvinti diplomatines pastangas dėl Zaporižios atominės elektrinės, sakoma Turkijos vyriausybės perskaitytoje pokalbio ištraukoje.
Per pokalbį su V.Putinu R.T.Erdoganas jam sakė, kad raginimai siekti taikos ir derybų turėtų būti paremti vienašališku paliaubų paskelbimu ir „teisingo sprendimo“ vizija.
Tačiau V.Putinas pasakė R.T.Erdoganui, kad Maskva yra atvira „rimtam dialogui“, tačiau Kijevas turi pripažinti „naujas teritorines realijas“, sakoma Kremliaus pranešime.
Atrodo, kad „Wagner“ grupuotės atstovai susitiko su savo kontaktiniais asmenimis Turkijoje praėjus vos mėnesiui po to, kai įvyko R.T.Erdogano pokalbiai su V.Putinu ir V.Zelenskiu, kaip teigiama nutekintame Pentagono dokumente.
CŽV direktorius Billas Burnsas antradienį sakė, kad jo žvalgybos agentūra vertina, jog V.Putinas „šiame karo Ukrainoje etape“ „nėra rimtai nusiteikęs deryboms“ ir būtent „Ukrainos pažanga mūšio lauke greičiausiai lems diplomatijos perspektyvas“ siekiant užbaigti besitęsiantį konfliktą.
Pirmą kartą viešai kalbėdamas po to, kai internete pasirodė nutekinti įslaptinti JAV kariniai dokumentai, įskaitant vertinimus, kuriuose pesimistiškai vertinama karo padėtis ir prognozuojama, kad artimiausioje ateityje karas bus aklavietėje, J.Burnsas pabrėžė Ukrainos planuojamo puolimo svarbą, sakydamas, kad „artimiausiais mėnesiais ant kortos pastatyta labai daug“.
Kitame CNN gautame dokumente cituojami žvalgybos signalai apie tai, kad Turkijos bendrovės padėjo išvengti sankcijų kitam svarbiam V.Putino sąjungininkui: Baltarusijai.
JAV siekė užkardyti tokias pastangas išvengti sankcijų, kurias deda net JAV sąjungininkėse šalyse įsikūrusios bendrovės. Trečiadienį JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas dviem Turkijos bendrovėms, kurios, jo teigimu, remia Rusijos karinės pramonės kompleksą, nepaisydamos galiojančių sankcijų.
