Nutekinti dokumentai: Rusijai reikia daugiau karių, bet ji baiminasi pykčio visuomenėje

Nors Maskva ne kartą viešai paneigė pradėjusi naują mobilizacijos kampaniją, ji ėmėsi pačių įvairiausių su šaukimu į kariuomenę susijusių metodų: paskelbtas suskaitmeninto karių šaukimo įstatymo projektas, pradėta veržli viešųjų ryšių kampanija, kviečianti savanorius prisijungti prie karo už Rusijos standartais solidžią algą.

Vasario viduryje prezidentas Vladimiras Putinas „neva parėmė“ savo kariuomenės pasiūlymą „tyliai įdarbinti“ 400 tūkst. papildomų karių per 2023 m. karui Ukrainoje, teigiama viename žvalgybos dokumente, kurį išanalizavo „The Washington Post“.

Nurodoma, kad žvalgybos surinkta informacija buvo pagrįsta „signalų žvalgybos ataskaita“, o tai reiškia, kad ji buvo gauta perimant arba pasiklausant Rusijos karinių pareigūnų pokalbių.

Vakarų žvalgybos vertinimais, Rusija invaziją pradėjo turėdama maždaug 150 tūkst. karių. Praėjusį rudenį per „dalinę mobilizaciją“ į kariuomenę buvo pašaukta daugiau kaip 300 tūkst. papildomų kovotojų, o dar 50 tūkst., kaip manoma, kariauja Ukrainoje kaip privačios samdinių grupuotės „Wagner“ dalis, įskaitant iš kalėjimų užverbuotus nuteistuosius.

Leidinio žurnalistai pažymėjo, kad taip pat yra nežinomas skaičius vyrų, prievarta pašauktų vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose kovoti kartu su prorusiškais separatistais, ir mažesni savanorių būriai.

Remiantis nutekintais dokumentais, Jungtinės Valstijos apskaičiavo, kad Rusija patyrė nuo 189,5 iki 223 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių, iš kurių iki 43 tūkst. kovotojų žuvo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mobilizuoti Rusijos rezervistai

Nors Rusija viešai neatskleidė, kiek karių ji pasiuntė į Ukrainą ir kiek jų ten neteko, įvairūs vertinimai rodo, kad iš maždaug pusės milijono per pastaruosius 15 mėnesių dislokuotų ar pašauktų karių liko maždaug pusė.

Tikėtina, kad nuo praėjusios vasaros jokių reikšmingų teritorinių laimėjimų nepasiekusiai Rusijai akivaizdžiai reikia daugiau kovotojų, kad pasiektų vieną V.Putino tikslų – užimti keturis pietryčių Ukrainos regionus.

Visuomenės pyktis

Pastovus papildomų karių poreikis sukelia pavojų supriešinti Rusijos visuomenę ir dar labiau destabilizuoti šalies ekonomiką, kurią ir taip spaudžia Vakarų sankcijos, eksporto kontrolė ir kitos baudžiamosios priemonės, pažymėjo „The Washington Post“.

„Reuters“/„Scanpix“/Kvietimo prisijungti prie kariuomenės reklama Sankt Peterburge

Praėjusį rudenį įvykdyta dalinė mobilizacija sukėlė masinį kovinio amžiaus vyrų išvykimą, dėl kurio sumažėjo ir darbo jėgos, ir šaukiamojo kariuomenės rezervo apimtys.

Siekiant apsaugoti V.Putiną nuo reakcijos ir nukreipti visuomenės nepasitenkinimą nuo Kremliaus, pagal dabartinius planus regioniniams gubernatoriams siūloma organizuoti verbavimo kampanijas ir toliau rinkti vyrus iš Rusijos kalėjimų, teigiama kitame nutekintame JAV žvalgybos dokumente.

„Suvokiamas politinis nenoras įsakyti toliau vykdyti mobilizaciją siekiant papildyti Rusijos kariuomenės nuostolius Ukrainoje verčia aukštus pareigūnus svarstyti mažiau centralizuotas strategijas, kaip spręsti personalo trūkumo problemą“, – rašoma vasario 17 d. data pažymėtame dokumente.

Nuo to laiko Rusijos vyriausybė iš tiesų ėmėsi didžiulių decentralizuotų verbavimo pastangų, įskaitant šį mėnesį pradėtas regionines kampanijas, kuriose vyrai raginami siekti karinės karjeros kaip samdomi kariai, ir praėjusią savaitę pasirodžiusias šmaikščias televizijos reklamas, kuriose karinė tarnyba vaizduojama kaip kelias į jaudulį ir šlovę bei išsivadavimas iš nuobodžių darbų.

Atnaujintoje Centrinio Žvalgybos biuro ataskaitoje teigiama, kad Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai „pranešė apie Putino remiamą planą“ 2023 m. įdarbinti daugiau kaip 415 tūkst. kontraktinių karių.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Atnaujinime nepateiktas šio tikslo kontekstas, tačiau šis skaičius greičiausiai yra gynybos ministro Sergejaus Šoigu viešai paskelbto plano iki 2026 m. išplėsti ginkluotąsias pajėgas nuo 1,15 iki 1,5 mln. karių dalis.

Pagal šį planą sutartininkai turėtų sudaryti beveik pusę viso personalo. Į šį S.Šoigu tikslą būtų įskaičiuojami šauktiniai, kurie nuspręstų pasirašyti ilgalaikes karines sutartis.

Panašu, kad artimiausiu metu Rusija siekia įdarbinti 415 tūkst. sutartinių karių, iš kurių „300 tūkst. tarnautų kaip rezervas, o 115 tūkst. formuotų naujus dalinius arba papildytų nepakankamai sukomplektuotus dalinius, remiantis dabartiniais vertinimais, kad Rusijos pajėgoms Ukrainoje trūksta 50 tūkst. kovinių karių ir 40 tūkst. rezervo karių“, teigiama „The Washington Post“ išanalizuotame dokumente.

Tvirtinama, kad šiam planui priešinosi kai kurie Rusijos ekonomikos pareigūnai, nerimaujantys dėl galimo poveikio civilinei darbo jėgai.

Anot Centrinio banko įspėjimų ir paskelbtos ekonominės politikos instituto analizės, Rusija dėl karo Ukrainoje susiduria su didžiausiu darbo jėgos trūkumu per pastaruosius du dešimtmečius, o verslas sunkiai randa kvalifikuotų darbuotojų.