Nutekinti dokumentai yra su slaptumo žymomis ir primena įprastus kasdienius, bet viešai neskelbiamus JAV kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto pranešimus.
Juose nurodytos datos nuo vasario 23-iosios iki kovo 1-osios, ir pateikiamos detalės apie ginklų ir įrangos tiekimą Ukrainai, Kyjivui rengiantis pavasario puolimui prieš Rusiją. Nurodomi grafikai ir kiekiai atrodo tikslesni nei JAV paprastai viešina.
Kaip skelbia CNN, kai kuriuose dokumentuose, kurie, JAV pareigūnų teigimu, yra autentiški, atskleidžiamas JAV vykdyto pagrindinių sąjungininkių, įskaitant Pietų Korėją, Izraelį ir Ukrainą, pasiklausymo mastas.
Dalis dokumentų atskleidžia pagrindinius Ukrainos ginkluotės, priešlėktuvinės gynybos, batalionų dydžio ir parengties trūkumus lemiamu karo momentu, kai Ukrainos pajėgos ruošiasi pradėti kontrpuolimą prieš rusus.
Dokumentai taip pat atskleidė, kad JAV šnipinėjo ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
JAV žvalgybos ataskaitoje, kuri buvo paviešinta, pažymima, kad V.Zelenskis vasario pabaigoje galimai „pasiūlė smogti Rusijos kariuomenės pajėgoms, sutelktoms Rostovo regione“, o šiam tikslui įgyvendinti galėtų būti pasitelkti dronai, mat Ukraina neturi ilgojo nuotolio raketų, kurios galėtų pasiekti priešo pozicijas.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas kiek anksčiau tikino, kad paviešinti dokumentai nėra autentiški ir nėra niekaip susiję su tikraisiais Ukrainos planais.
Teko keisti planus
Dėl šio incidento Ukraina jau pakeitė kai kuriuos savo karinius planus. Apie tai CNN informavo artimas Ukrainos prezidento aplinkos asmuo.
Viename iš dokumentų, datuotame vasario 23 d. ir pažymėtame slaptumo žyma „Slaptai“, išsamiai aprašoma, kaip Ukrainos sovietmečio laikų oro gynybos sistemos S-300, esant dabartiniam jų naudojimo tempui, būtų išsekusios iki gegužės 2 d.
Neaišku, ar nuo to laiko naudojimo lygis pasikeitė, rašo „The Guardian“.
Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos BUK, kuriomis ji remiasi kartu su S-300, kad apsaugotų svarbius objektus nuo Rusijos oro pajėgų, gali susidurti su problemomis iki balandžio vidurio, o priešakinėje fronto linijoje esančius karius sauganti priešlėktuvinė gynyba iki gegužės 23 d. gali būti „visiškai sumažinta“, teigiama dokumentuose.
Bandė įsigyti ginklų
Baiminamasi, kad nutekinti dokumentai gali pakenkti ir slaptiems šaltiniams.
Dalis jų atskleidė, kokiu mastu JAV žvalgybininkai įsiskverbė į Rusijos gynybos ministeriją ir Rusijos karinių samdinių grupę „Wagner“.
Anot „Washington Post“, Amerikos žvalgyba žinojo, kad Rusijos „Wagner“ samdinių grupuotė vasario pradžioje per tarpininką iš Turkijos bandė nusipirkti ginklų karui Ukrainoje.
Neaišku, ar ginklai iš tikrųjų buvo perduoti ir ar Turkijos valdžios institucijos žinojo apie „Wagner“ pastangas jų įsigyti.
Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybės pareigūnai kol kas nekomentavo paviešintos informacijos.
Incidentą tirs
Pentagono atstovės Sabrinos Singh penktadienio pranešime sakoma, jog Gynybos departamentas oficialiai perdavė šį reikalą Teisingumo departamentui, kad būtų atliktas tyrimas.
Anonimiškumą panoręs išsaugoti Pentagono pareigūnas „Washington post“ komentavo, kad daugelis dokumentų, atrodo, buvo parengti žiemą Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkui generolui Markui A.Miley ir kitiems aukštiems kariniams pareigūnams, tačiau su jais galėjo susipažinti ir daugelis kitų asmenų, turinčių leidimus dirbti su įslaptinta informacija.
Neaišku, kas galėjo patalpinti medžiagą internete. Anot leidinio šaltinio, šimtai, ar net tūkstančiai, žmonių galėjo turėti prieigą prie jos. Pareigūnas sakė, kad informacijos nutekėjimo šaltinis „galėjo būti bet kas“.