Nutekintuose dokumentuose išsamiai išdėstytos amerikiečių abejonės dėl Ukrainos pavasario puolimo, teigiama, kad JAV šnipinėjo Pietų Korėją, ir pateikiami žvalgybos duomenys, kuriuose Egiptas kaltinamas rengęsis slapta tiekti ginklus Rusijai. Tačiau Europai kol kas pavyko išvengti šių santykius griaunančių atskleidimų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad dokumentuose nėra žinių apie Europos įsitraukimą į karą.
Nutekintuose failuose yra informacijos apie viską – nuo Jungtinės Karalystės specialiųjų pajėgų grupės Ukrainoje iki to, kaip ir kada Prancūzija ir Ispanija į mūšio lauką pristato svarbią raketų sistemą. Dokumentuose taip pat pateikiami įtarimai, kad Turkija yra potencialus ginklų šaltinis Rusijos samdiniams.
„Politico“ pabrėžė, kad nepriklausomai nepatikrino dokumentų, be to, buvo požymių, kad kai kurie nutekinti puslapiai buvo suklastoti. Tačiau JAV pripažino nutekinimą ir vėlai ketvirtadienį suėmė įtariamąjį.
Europos kariai Ukrainoje
Remiantis dokumentais, Ukrainoje – bent jau nuo kovo 23 d. – veikia Europos specialiųjų pajėgų grupė.
Pasak leidinio, Jungtinė Karalystė dominuoja 97 asmenų „JAV/NATO“ kontingente, kuriame yra 50 specialiųjų pajėgų narių. Grupėje taip pat yra 17 žmonių iš Latvijos, 15 iš Prancūzijos ir vienas iš Nyderlandų. Grupę papildo keturiolika JAV piliečių.
Nutekintoje informacijoje nenurodoma, kokią veiklą vykdo šios pajėgos ir kur jos yra Ukrainoje. Dokumentuose taip pat nurodoma, kad JAV iš viso šalyje turi apie 100 žmonių.
Kaip galima nuspėti, vyriausybės šiuo klausimu dažniausiai tylėjo. Britai atsisakė komentuoti, o Baltieji rūmai pripažino, kad JAV ambasadoje Ukrainoje yra „nedidelis JAV karinis kontingentas“, pabrėždami, kad kariai „nekovoja mūšio lauke“. Prancūzija anksčiau neigė, kad jos pajėgos „dalyvauja operacijose Ukrainoje“. Kitos šalys į prašymą pakomentuoti leidiniui neatsakė.
Teikia didžiąją dalį tankų
Viename iš bylos dokumentų apžvelgiama, kad JAV sąjungininkai įsipareigojo Ukrainai atsiųsti 200 tankų.
Pagal vasario 23 d. vertinimą, Lenkija ir Slovėnija yra didžiausios tiekėjos, skyrusios beveik pusę visų tankų. Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat yra svarbios dalyvės – kiekviena iš jų skiria po 14 tankų.
Dar yra „Leopard 2“ grupė, kuri dovanoja modernių vokiškų kovinių tankų versijas. Ukraina kelis mėnesius įtikinėjo sąjungininkus, kad jai jų reikia. Šią grupę sudaro Vokietija, Norvegija, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Suomija.
Dokumente nurodoma, kad Vokietija skyrė tik keturis „Leopard 2“ – aukščiausios klasės modelio tankus, tačiau kovo pabaigoje Berlynas pranešė, kad Ukrainai pristatė 18 „Leopard“ tankų. Dokumente taip pat nurodoma, kad Švedija įsipareigojo pateikti 10 „nežinomo tipo“ tankų, kurie, kaip rodo žiniasklaidos pranešimai, irgi gali būti „Leopard“.
Atskirai JAV pareiškė, kad atsiųs Ukrainai 31 savo modernų tanką „Abrams“, tačiau tikimasi, kad jie bus atgabenti ne anksčiau kaip rudenį.
Pristatymai vėluoja
Europos iniciatyvą dėl tankų tiekimo iš dalies lėmė tai, kad ji galėtų greitai pristatyti juos į Ukrainą ir paruošti mūšiui. Idealiu atveju – iki pavasario puolimo.
Tačiau dokumentas rodo, kad iki vasario 23 d. tik 31 proc. iš 200 pažadėtų tankų buvo nugabenti į Ukrainą. Tačiau dokumente pažymima, kad likusius 120 tankų planuojama perduoti.
Atskirai kitame nutekintame dokumente pasakojama, kad vasario 22 d. Prancūzija pranešė Italijai, jog bendra raketų sistema Ukrainai bus parengta tik birželio mėnesį.
Tai yra pati pabaiga grafiko, kurį Italijos gynybos ministerija išdėstė vasario mėnesį, kai pareigūnai sakė, kad priešlėktuvinės gynybos sistema Ukrainai bus pristatyta „2023 m. pavasarį“.
Ar britai sumenkino konfrontaciją su Rusija?
Viešai Jungtinė Karalystė pasakojo nuoseklią istoriją: Rusijos naikintuvas „paleido“ raketą „netoli“ Jungtinės Karalystės stebėjimo lėktuvo virš Juodosios jūros praėjusį rugsėjį. Be abejo, tai buvo artimas incidentas, bet ne itin rimtas.
Tačiau nutekintuose dokumentuose užsimenama apie kažką rimtesnio. Juose incidentas apibūdinamas kaip „beveik numuštas“ britų orlaivis. Atrodo, kad ši formuluotė viršija tai, ką Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė įstatymų leidėjams praėjusių metų spalio mėnesį.
Nutekinti JAV dokumentai taip pat rodo, kad Vengrija, turinti nedidelę sieną su Ukraina, galimai slapta leidžia sąjungininkams naudotis savo oro erdve ginklams į mūšio lauką gabenti.
Šią savaitę laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Rusijos pilotas užfiksavo britų orlaivį prieš tai, kai raketa tinkamai neiššovė.
Dokumente taip pat išsamiai aprašomi keli kiti pastaraisiais mėnesiais įvykę artimi Rusijos naikintuvų incidentai su JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos stebėjimo orlaiviais – ši tema praėjusį mėnesį pateko į naujienas, kai Rusijos naikintuvas apgadino JAV bepilotį lėktuvą, kuris nukrito į Juodąją jūrą.
B.Wallace'as nutekinto dokumento nekomentavo, o ministerijos atstovas ketvirtadienį nurodė ankstesnį pareiškimą, kuriame teigiama, kad atskleistuose dokumentuose yra „rimtų netikslumų“.
Vengrija slapta suteikė oro erdvę?
Tarp nutekintų dokumentų keletą kartų minima didžiausios rėksnės bei Europos atsiskyrėlės statusą pelniusi Vengrija, kuri nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios dažnai palaikė šalies agresorės pusę, priešinosi bendrai Europos Sąjungos politikai konflikto atžvilgiu, grasino blokuosianti paramos paketus.
Su nutekintais dokumentais dirbantys leidinio „Politico“ žurnalistai atkreipė dėmesį į „visiškai slaptą“ kovo 2 d. atnaujintą CŽV dokumentą, kuriame rašoma, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vasario pabaigoje per politinės strategijos posėdį JAV pavadino „vienu iš trijų didžiausių savo partijos priešininkų“.
Dokumento pastabose pažymėta, kad tokios pastabos yra „antiamerikietiškos retorikos eskalavimas“ iš Vengrijos premjero pusės.
Tačiau nutekinti JAV dokumentai taip pat rodo, kad Vengrija, turinti nedidelę sieną su Ukraina, galimai slapta leidžia sąjungininkams naudotis savo oro erdve ginkluotei į mūšio lauką gabenti, nepaisant viešų pareiškimų, kad niekada nesutiks su tokiu prašymu.
Viename iš nutekintų dokumentų išsamiai aprašomas planas, pagal kurį Ukrainos pilotai turėtų skraidinti dovanotus sraigtasparnius iš Kroatijos į Ukrainą „per Vengrijos oro erdvę“.
Turkija yra karo tarpininkė
Turkija vaizduoja save kaip Ukrainos ir Rusijos sutaikytoją, padedančią derėtis dėl susitarimo, kad per Juodąją jūrą nenutrūktų grūdų gabenimas, ir palaikančią diplomatinius ryšius su Rusija bei kartu aprūpinančią Ukrainą dronais.
Tačiau nutekinta krūva slaptų JAV žvalgybos ataskaitų rodo tamsiąją Turkijos, kaip tarpininkės, pozicijos pusę, kuri aiškiai palanki Rusijai.
Viename dokumente aprašoma, kaip Turkija padėjo Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai išvengti griežtų Vakarų sankcijų.
Dokumente rašoma, kad Baltarusijos atveju „Turkijos bendrovės pirko sankcionuotas prekes“ ir vėliau „pardavinėjo jas Europos rinkose“. Dokumente taip pat priduriama, kad šios bendrovės „perpardavinėjo prekes iš Europos į Rusiją“.
Dar didesnį nerimą kelia kitas nutekintas dokumentas, kuriame aprašomas vasario mėnesį įvykęs „Turkijos kontaktinių asmenų“ susitikimas su Wagner“ – privačios karinės kompanijos atstovais. Jame teigiama, kad „Wagner“ siekė „įsigyti ginklų ir įrangos iš Turkijos“, skirtos šios grupės „darbui Malyje ir Ukrainoje“.
Informacijoje, kuri, kaip teigiama dokumente, gauta iš „signalų žvalgybos“ – skaitmeninio stebėjimo eufemizmo – nepaaiškinama, ar pirkimai įvyko.
Turkijos užsienio reikalų ministerija iš karto neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
