Su šia garsia žmogaus teisių gynėja žmonės jau atsisveikino. Grozno centre priešais „Memorial" būstinę buvo surengta gedulinga ceremonija. Joje dalyvavo tik apie šimtą žmonių – N.Estemirovos kolegos ir žmonės, kuriems ji buvo padėjusi. Kalbų niekas nesakė. Visi tik verkė. Vienas atėjusysis laikė plakatą su užrašu „Kas kitas?" Po ceremonijos karstas su N.Estemirovos palaikais centrine miesto gatve – Putino prospektu – buvo nugabentas į pagrindinę Grozno mečetę, kuri vadinasi „Čečėnijos širdis". Žmogaus teisių gynėja palaidota Koškeldos kaimo kapinėse šalia savo tėvo.
Pagrobta ir nušauta
N.Estemirova buvo pagrobta ryte, kai ėjo į darbą. Vėliau jos kūnas su dviem šautinėmis žaizdomis galvoje buvo rastas netoli Gazi Jurto gyvenvietės prie Nazranės. Kaimynai pasakojo, kad nepažįstami asmenys, atvykę baltu „septintuku", įstūmė ją į mašiną.
N.Estemirovos bendradarbiai jos pagrobimą sieja su veikla žmogaus teisių gynimo srityje, kuri erzino Čečėnijos jėgos žinybų atstovus. Žmogaus teisių gynėja ir žurnalistė nuolat kritikavo Čečėnijos respublikos valdžią ir jėgos struktūras, kaltindama ją kankinimais, grobimais ir susidorojimais be teismo, tačiau respublikos valdžia tuos kaltinimus visada atmesdavo.
Čečėnijos valdžia tyli
Kol kas Čečėnijos valdžia nusikaltimo nėra linkusi komentuoti. Tuo tarpu Ingušijos parlamento pirmininkas Machmudas Sokolovas pareiškė, kad N.Estemirovos žudikai siekė destabilizuoti padėtį regione ir sukiršinti čečėnus su ingušais. Jis pridūrė, kad žuvusi žmogaus teisių gynėja Šiaurės Kaukaze garsėjo pagalba paprastiems žmonėms, todėl jos žūtis yra „didžiulė netektis". M.Sokolovas sakė tikįs, kad žudikai bus greitai sučiupti ir stos prieš teismą.
Tą pažadėjo ir Rusijos vidaus reikalų ministras Rašidas Nurgalijevas. Jis pavadino žmogaus teisių gynėjos nužudymą „piktavaliu nusikaltimu, kuris sulauks plataus atgarsio visuomenėje", ir pažadėjo. kad N.Estemirovos žudikai bus surasti ir nubausti. Tačiau jo komanda iškėlė net keturias moters nužudymo versijas, iš kurių trys labai jau abejotinos. Pirmoji versija siejama su N.Estemirovos veikla ginant žmogaus teises. Antroji - teigia, kad moterį nužudė Čečėnijos gaujos, siekiančios diskredituoti Rusijos valdžią. Trečioji versija skelbia, kad žmogaus teisių gynėją siekta apiplėšti, nes jai už atliktą darbą buvo sumokėta užsienio valiuta. Ketvirtoji – kad tai grynai buitinė žmogžudystė, nes būta nesutarimų N.Estemirovos šeimoje. Tačiau net šias versijas iškėlę Rusijos pareigūnai priversti pripažinti, kad realiausia – pirmoji, susijusi su N.Estemirovos profesine veikla.
Kaltas R.Kadyrovas?
Maskvoje „Memorial" surengtoje spaudos konferencijoje šios organizacijos vadovas Olegas Orlovas pareiškė, kad dėl žmogaus teisių gynėjos nužudymo reikia kaltinti Čečėnijos prezidentą Ramzaną Kadyrovą, kuris žurnalistę laikė savo asmeniniu priešu. O.Orlovas pridūrė, kad tiesioginio įsakymo R.Kadyrovas galėjo ir neduoti.
Čečėnijoje nuo šių metų pradžios užfiksuota net 80 žmonių pagrobimo atvejų, vien liepą buvo pagrobti 5 žmonės. Keturi iš jų vėliau buvo nušauti. O.Orlovas teigia, kad tai tik ledkalnio viršūnė, nes žmonės bijo kreiptis į žmogaus teisių gynėjus, o centrinė Rusijos valdžia nesugeba apginti savo piliečių, o kartais nelabai ir nori.
N.Estemirova buvo ne tik žmogaus teisių gynėja, bet ir žurnalistė, kurios negalėjo pakęsti Čečėnijos valdžia. Pastaruoju metu Rusijoje buvo nužudyta net 18 žurnalistų ir tik vieno žudikas buvo surastas. Simboliška ir tai, kad N.Estemirova buvo taip pat nužudytos žurnalistės ir žmogaus teisių gynėjos Annos Politkovskajos premijos laureatė.