Dabar jis vėl reikalingas – naudojamas Rusijos invazijai į Ukrainą atremti.
Lėktuvu gabenama dalis labai svarbaus krovinio – o jo labai daug. Pasak Amerikos ir Europos pareigūnų, vyksta savotiškos beviltiškos lenktynės su laiku, mėginat į Ukrainos pajėgų rankas atiduoti tonas ginklų, kol jų tiekimo keliai vis dar atviri.
Tokių scenų, primenančių kažkada matytas Berlyne – garsiąsias Vakarų sąjungininkų lenktynes, skubant aprūpinti Vakarų Berlyną būtiniausiomis prekėmis 1948 ir 1949 metais, kai Sovietų Sąjunga siekė jį atkirsti nuo pasaulio – galima išvysti visoje Europoje.
Mažiau nei per savaitę JAV ir NATO per Lenkijos ir Rumunijos sienas nusiuntė į Ukrainą daugiau nei 17 tūkst. prieštankinių ginklų, įskaitant raketas „Javelin“. Jie iškraunami iš milžiniškų karinių krovininių lėktuvų, kad galėtų sausuma keliauti į Kyjivą ir kitus didžiuosiuos miestus.
Iki šiol Rusijos pajėgos buvo taip užsiėmusios kitose šalies dalyse, kad neskyrė daug dėmesio ginklų tiekimo linijoms, tačiau mažai kas tiki, kad tai gali tęstis.
Iki šiol Rusijos pajėgos buvo taip užsiėmusios kitose šalies dalyse, kad neskyrė daug dėmesio ginklų tiekimo linijoms, tačiau mažai kas tiki, kad tai gali tęstis.
Tačiau tai – tik pats matomiausias indėlis.
Visur Rytų Europoje išslapstytose bazėse Jungtinių Valstijų kibernetinės pajėgos, vadinamos „kibernetinės misijos komandomis“, mėgina trukdyti Rusijos skaitmeninėms atakoms ir ryšiams, tačiau išmatuoti jų sėkmę sunku, sako pareigūnai.
Vašingtone ir Vokietijoje žvalgybos pareigūnai analizuoja palydovines nuotraukas ir elektroniniu būdu perimtas Rusijos karinių pajėgų žinutes, skuba pašalinti bet kokias užuominas apie tai, kaip informacija buvo surinkta, ir per valandą ar dvi perduoti ją Ukrainos kariniams daliniams.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, bandydamas išvengti Rusijos pajėgų Kijeve, keliauja su šifruota ryšių įranga, gauta iš amerikiečių, kuri leidžia jam saugiai susisiekti tik su JAV prezidentu Joe Bidenu.
V.Zelenskis pasinaudojo šia įranga šeštadienio vakarą 35 minučių trukmės pokalbiui su JAV prezidentu apie tai, ką dar Amerika gali padaryti, kad Ukraina išliktų, nestodama į tiesioginius mūšių su Rusijos pajėgomis ant žemės, ore ar kibernetinėje erdvėje.
Iki šiol V.Zelenskis palankiai vertina suteikiamą pagalbą, tačiau pakartojo viešai išsakytą kritiką – kad tokios paramos toli gražu nepakanka.
Jis prašo virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, sustabdyti visą Rusijos energijos eksportą ir atsiųsti naujų naikintuvų.
Situacija subtili. Šeštadienį, kai J.Bidenas buvo Vilmingtone, Delavero valstijoje, jo Nacionalinės saugumo tarybos darbuotojai didžiąją dienos dalį mėgino rasti būdą, kaip Lenkija galėtų perduoti Ukrainai savo turimus sovietų gamybos naikintuvus MIG-29, kuriuos ukrainiečiai moka pilotuoti.
Tačiau susitarimas priklauso nuo to, ar Lenkijai mainais bus suteikta daug galingesnių, Amerikoje pagamintų F-16, o viską apsunkina tai, kad daugelis tų naikintuvų yra pažadėti Taivanui, kur JAV turi didesnių strateginių interesų.
V.Zelenskis prašo virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, sustabdyti visą Rusijos energijos eksportą ir atsiųsti naujų naikintuvų.
Lenkijos lyderiai pareiškė, kad kol kas susitarimo nėra. Taip pat jie susirūpinę dėl to, kaip jiems reikėtų aprūpinti Ukrainos kovotojus ir ar tai padarę jie netaps nauju rusų taikiniu.
Jungtinės Valstijos teigia, kad yra atviros idėjoms.
„Negaliu kalbėti apie konkrečią laiko juostą, bet galiu pasakyti, kad į tai žiūrime labai, labai aktyviai“, – sekmadienį tikino JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, tuo metu viešėdamas Moldovoje – kitoje ne NATO šalyje, Amerikos pareigūnų būgštavimu, galinčioje tapti kitu taikiniu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąraše.
O Vašingtono centre lobistų grupės ir advokatų kontoros, kurios kažkada nesivaržydamos gausiai apmokestindavo Ukrainos vyriausybę už savo paslaugas, dabar dirba nemokamai, padėdamos V.Zelenskio vyriausybei prašyti daugiau sankcijų Rusijai.
Ukrainiečiai taip pat prašo daugiau pinigų ginklams, nors atmeta idėją, kad Vašingtonas manipuliuoja V.Zelenskio įvaizdžiu, pristatydamas jį kaip Winstoną Churchilį su marškinėliais, vienijantį savo šalį kovai.
Didelė ir gerai žinoma advokatų kontora „Covington & Burling“ Tarptautiniam Teisingumo Teismui Ukrainos vardu pateikė ieškinį nemokamai.
Daugeliu atžvilgių dabar matomi mėginimai padėti Ukrainai yra sudėtingesnė operacija nei prekių tiekimas Berlynui prieš tris ketvirčius amžiaus.
Vakarų Berlynas buvo nedidelė teritorija su tiesioginiu oro susisiekimu. Ukraina yra 44 milijonų gyventojų turinti šalis, iš kurios J.Bidenas išvedė visas Amerikos pajėgas, nenorėdamas tapti karo bendražygiu (angl. „co-combatant“) – Jungtinės Valstijos nori padėti Ukrainai neperžengdamos teisinių ribų, kai būtų laikomos tiesioginiu konflikto dalyviu su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Tačiau ginklams toliau plūstant ir aktyvėjant bandymams sutrikdyti Rusijos komunikacijos sistemas ir kompiuterių tinklus, kai kurie JAV nacionalinio saugumo pareigūnai teigia nujaučiantys, kad toks konfliktas vis labiau tikėtinas.
Amerikos teisiniai apibrėžimai, kas yra įstojimas į karą, nėra V.Putino apibrėžimai, savaitgalį perspėjo vienas aukštas Amerikos nacionalinio saugumo pareigūnas, norėjęs likti anonimu, nes aptariama tema – itin jautri.
Ginklų srautas virsta lavina
Štai pavyzdys, padėsiantis suprasti, kaip sparčiai šiuo metu Ukrainai tiekiami ginklai: Pentagonas pranešė, kad 60 milijonų dolerių vertės ginklų paketas Ukrainai, apie kurį JAV paskelbė rugpjūtį, buvo suformuotas tik lapkritį.
Tačiau kai J.Bidenas vasario 26 dieną patvirtino 350 milijonų dolerių vertės karinę pagalbą – beveik šešis kartus didesnę – 70 procentų jos buvo pristatyta per penkias dienas.
Pareigūnų teigimu, greitis šiuo atveju buvo laikomas esminiu aspektu, nes įranga, įskaitant prieštankinius ginklus, turėjo pasiekti Vakarų Ukrainą ir tolimesnes šalies sritis, kol Rusijos oro ir sausumos pajėgos nepradėjo atakuoti siuntų.
Prognozuojama, kad, Rusijai užimant daugiau teritorijos šalies viduje, tiekti ginklus Ukrainos kariams taps vis sunkiau.
Prognozuojama, kad, Rusijai užimant daugiau teritorijos šalies viduje, tiekti ginklus Ukrainos kariams taps vis sunkiau.
Praėjus 48 valandoms po to, kai J.Bidenas vasario 26 dieną patvirtino ginklų siuntimą iš JAV karinių atsargų, pirmosios siuntos, daugiausia iš Vokietijos, atkeliavo į aerodromus netoli Ukrainos sienos, pranešė pareigūnai.
Kariuomenei pavyko greitai pasiųsti šiuos ginklus toliau į priekį, pagriebus iš anksto strategiškai tinkamose vietose laikytas karines atsargas, greitai sukrovus jas į krovininius oro pajėgų lėktuvus C-17 ir kitus krovininius orlaivius ir nuskraidinus siuntas į maždaug pusšimtį sustojimo bazių kaimyninėse šalyse, daugiausia Lenkijoje ir Rumunijoje.
Vis dėlto mėginant toliau tiekti ginkluotę kyla didelių logistikos ir operacinių iššūkių.
„Pagalbos ukrainiečiams langas užsidarė“, – pripažino generolas majoras Michaelas Repassas, buvęs JAV specialiųjų operacijų pajėgų Europoje vadas.
JAV pareigūnų teigimu, Ukrainos lyderiai jiems pranešė, kad amerikiečių ir kitų sąjungininkų ginkluotė labai padeda mūšio lauke.
Ukrainos kariai, ginkluoti nuo peties šaudomomis prieštankinėmis raketomis „Javelin“, per pastarąją savaitę kelis kartus atakavo daugybės kilometrų ilgio Rusijos šarvuočių ir krovininių sunkvežimių vilkstinę, padėdami sustabdyti Rusijos veržimąsi į Kyjivą, pranešė Pentagono pareigūnai.
Pasak jų, rusai apleidžia kai kurias transporto priemones, nes tiesiog bijo sėdėti kolonoje, ukrainiečiams atakuojant degalus vežančius sunkvežimius, ir leidžia ugnies kamuolius.
Vienas iš keisčiausių šio konflikto bruožų yra tas, kad jame susipina senosios ir šiuolaikinės karybos elementai.
Ukrainos kareivių pietuose ir rytuose iškasti apkasai atrodo kaip 1914 metų scenos. Per miestus riedantys rusų tankai primena 1956 metų Budapeštą. Tačiau šių dienų mūšis, kurio dauguma strategų tikėjosi pirmosiomis karo dienomis, dar tik įsibėgėja.
Tai – mūšis dėl kompiuterių tinklų ir jų valdomų elektros tinklų bei ryšių sistemų.
Amerikos pareigūnai teigia, kad taip yra iš dalies dėl didelio darbo, nuveikto siekiant sustiprinti Ukrainos tinklus po Rusijos atakų prieš jos elektros tinklą 2015 ir 2016 metais.
Tačiau ekspertai teigia, kad visko nepaaiškina. Galbūt rusai iš pradžių labai nesistengė arba kol kas dar nemetė didžiausių savo pajėgų.
Galbūt amerikiečių vadovaujamas kontrpuolimas – dalis to, ką generolas Paulas Nakasone, Kibernetinės vadovybės ir Nacionalinio saugumo agentūros vadovas, vadina „nuolatiniu įsitraukimu“ į pasaulinius tinklus – paaiškina bent dalį rusų neaktyvumo.
Suprantama, kad vyriausybės pareigūnai yra nekalbūs ir teigia, jog šiuo metu vykstančios kibernetinės operacijos, kurios pastarosiomis dienomis buvo perkeltos iš operacijų centro Kyjive į kitą, ne Ukrainoje, yra vieni labiausiai įslaptintų konflikto elementų.
Tačiau akivaizdu, kad kibernetinės misijos komandos, siekdamos neutralizuoti rusus, sekė kai kuriuos jau pažįstamus taikinius, įskaitant GRU – Rusijos karinės žvalgybos agentūrą.
„Microsoft“ padėjo, per kelias valandas paleidusi įrankį, kuris pašalina kenkėjiškas programas, kurias ji aptinka neklasifikuojamose sistemose.
Visa tai yra nauja teritorija, kai kalbama apie klausimą, ar Jungtinės Valstijos yra „bendras kovotojas“.
Remiantis amerikiečių kibernetinių konfliktų įstatymų aiškinimu, JAV gali laikinai pakirsti Rusijos pajėgumus nevykdydamos karo veiksmų, tačiau nukenksminti Rusiją ilguoju laikotarpiu yra problemiškiau.
Tačiau, kaip pripažįsta ekspertai, kai Rusijos sistemos „užlūžta“, Rusijos daliniai nežino, ar tai laikinas, ar nuolatinis gedimas, ar net už tai atsakingos JAV.
Dalytis žvalgybos duomenimis taip pat pavojinga. Amerikos pareigūnai įsitikinę, kad Ukrainos karo ir žvalgybos agentūrose knibžda rusų šnipų, todėl stengiasi neplatinti neapdorotos žvalgybos informacijos, kuri atskleistų šaltinius.
Taip pat jie sako, kad neperduoda konkrečios žvalgybos informacijos, kuri išduotų Ukrainos pajėgoms, kaip sekami konkretūs taikiniai. Nerimą kelia tai, kad tai suteiktų Rusijai dingstį teigti, kad ji kovoja su JAV ar NATO, o ne su Ukraina.
Į kovą stoja ir lobistai
Ukraina nemokamai gauna lobistų bei teisininkų pagalbos ir viešuosius ryšius – ir tai pasiteisinama. V.Zelenskis šeštadienį per zūmą kalbėjosi su JAV Kongreso nariais, reikalaudamas griežtesnių sankcijų Rusijai ir ragindamas atsiųsti Ukrainai konkrečių rūšių ginklų ir kitos paramos.
Ad hoc komandą sudaro amerikietis teisininkas Andrew Macas, kuris nuo 2019 metų pabaigos savanoriauja kaip lobistas ir konsultuoja V.Zelenskį, ir Danielis Vajdičius – lobistas, kuriam anksčiau už paslaugas mokėjo Ukrainos energetikos pramonė ir pilietinės visuomenės ne pelno organizacija, tačiau kuris dabar dirba nemokamai.
Tačiau Ukrainoje amerikiečių lobistai yra opi tema po to, kai Paulas Manafortas, vėliau tapęs prezidento Donaldo Trumpo kampanijos vadovu, dirbo prorusiškam šalies prezidentui, kuris buvo nušalintas 2014 metais ir po to, kai D.Trumpas bandė susieti karinę pagalbą Kijevui su Ukrainos pagalba apjuodinant tuometinį kandidatą į prezidentus Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį.
Danielis Vajdičius sakė tikintis, kad jo klientai visas lėšas, kurias būtų sumokėję jo įmonei, skirs į karinei gynybai ir humanitarinei pagalbai ukrainiečiams, kurie buvo priversti palikti savo namus. Jis šiandieninę padėtį palygino su nacių karine agresija.
„Žinodami tai, ką žinome šiandien, jei gyventume ir veiktume 1937–1939 metais, ar būtume prašę čekoslovakų kompensacijos už lobizmą prieš Nevilį Chamberlainą ir jo politiką?“ – paklausė jis, turėdamas omenyje Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką, kuris 1938 metų Miuncheno susitarimu dalį Čekoslovakijos perleido nacistinei Vokietijai.
„Ne, – tęsė jis, – tikrai ne.“