Vis dažniau didžiulius šalies plotus kamuoja sausros – ypač baisus vis dar tebesitęsiantis sausringas laikotarpis periodas šiaurėje ir vakaruose, užklupęs šalį jau antrą kartą per trejus metus.
Afganistanas įkūnija naują tarptautinės krizės rūšį – tokios, kai karo keliami pavojai persipina su klimato kaitos pavojais ir sukuria košmarišką grįžtamojo ryšio ciklą, skaudžiausiai paveikiantį pažeidžiamiausius pasaulio gyventojus ir pakertantį jų šalių gebėjimą įveikti negandas.
Ir nors ieškoti Afganistano konflikto priežasčių klimato kaitoje reikštų pernelyg viską supaprastinti, atšilimo padariniai veikia kaip, karo analitikų žodžiais tariant, „grėsmių daugintojai“ – skatina konfliktus dėl vandens, atima iš žmonių darbą šalyje, kurios gyventojai daugiausia gyvena iš žemės ūkio, be to, pats konfliktas užvaldo žmonių dėmesį ir sekina išteklius.
„Karas sustiprino klimato kaitos padarinius. Paskutiniuosius dešimt metų daugiau nei 50 procentų nacionalinio biudžeto buvo skiriama karui, – praėjusią savaitę telefonu sakė Kabulo universiteto hidrologijos profesorius Nooras Ahmadas Akhundzadahas. – Dabar vyriausybės nėra, o ateitis neaiški. Mūsų padėtis šiandien yra visiškai beviltiška.“
