Įdomių istorijų galėtų papasakoti ir Davidas L.Hallas, buvęs federalinis prokuroras, kuris anksčiau dirbdavo su JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) meno nusikaltimų tyrimų komandos bylomis.
Pavyzdžiui, jis prisimena akvarelę, priskirtą Andrewui Wyethui, kuri buvo pasirodžiusi rinkoje tris kartus po to, kai pats A.Wyethas patvirtino ją esant klastote.
Vienas prekiautojas už ją sumokėjo 20 tūkstančių JAV dolerių, o kai 2008 metais jis pabandė parduoti ją aukcione, A.Wyetho kolekcijos kuratorius atpažino klastotę ir susisiekė su FTB, kuris ją konfiskavo.
FTB galiausiai padovanojo ją D.L.Hallui kaip padėkos ženklą už visus tuos metus, praleistus narpliojant bylas.
„Dabar ji stovi mano biuro lentynoje“, – interviu sakė D.L.Hallas, dabar besiverčiantis privačia praktika. – Ją gavęs, ant nugarėlės rašalu užrašiau „klastotė“.
Tačiau, nors žinojimas, kad dažniausiai teisėjai įsako sunaikinti klastotes arba jos yra aiškiai pažymėtos kaip padirbiniai, realybėje viskas kur kas sudėtingiau.
