Nuo kultūros iki prekybos, nuo sporto iki kelionių pasaulis visaip nusigręžia nuo Rusijos, protestuodamas prieš prezidento Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą.
Nuo Šaltojo karo laikų Rusijai ir jos žmonėms nebuvo uždaryta tiek daug durų – tokią pasaulio reakciją lėmė tiek impulsas solidarizuotis su apgultais ukrainiečiais, tiek šiokia tokia viltis, kad tai privers V.Putiną atitraukti savo kariuomenę.
Boikotų ir atšaukimų gausėja lygiagrečiai su JAV, Europos ir kitų valstybių įvestomis sankcijomis.
Nors šie paprasti gestai atneša mažiau žalos Rusijos ekonomikai nei didžiuliai apribojimai Rusijos bankams ar gamtinių dujų vamzdyno stabdymas, jie suduoda stiprų simbolinį smūgį – milijonai paprastų rusų lieka izoliuoti pasaulyje, kuriame kitas šalis sieja glaudūs ryšiai.
Vienas labiausiai matomų šio priešiškumo pavyzdžių yra tokia kultūros ikona kaip Valerijus Gergijevas, dirigentas ir ilgametis V.Putino rėmėjas.
Jo atsisakė Liucerna, „Carnegie Hall“ ir Milano „La Scala“, o Miuncheno filharmonija, kurioje jis yra vyriausiasis dirigentas, netrukus jį atleis, nebent jis pareikš neremiąs invazijos į Ukrainą.
Rusijai buvo uždrausta dalyvauti šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurse, kurį ji paskutinį kartą laimėjo 2008 metais, Dima Bilanui atlikus savo galingą baladę „Believe“.
Rugsėjo mėnesį Sočyje vykti turėjusios Rusijos „Formulės 1“ „Grand Prix“ lenktynės buvo atšauktos. Sankt Peterburgas nerengs futbolo Čempionų lygos finalo, kuris buvo perkeltas į Paryžių.
Rusijos viltys pasaulio čempionate žlugo pirmadienį po to, kai keliolika šalių prisijungė prie Lenkijos ir atsisakė žaisti su jos futbolo rinktine atrankos etapuose.
Esant dideliam spaudimui, dvi pagrindinės futbolo valdymo organizacijos – FIFA ir UEFA – nusprendė, kad Rusija negali dalyvauti jų turnyruose.
Vokietijoje futbolo klubas „Schalke 04“ nutraukė rėmimo sutartį su Rusijos naftos milžine „Gazprom“. Nacionalinė ledo ritulio lyga taip pat sustabdė savo verslo sandorius Rusijoje.
Boikotų ir atšaukimų gausėja lygiagrečiai su JAV, Europos ir kitų valstybių įvestomis sankcijomis.
Paskutinį kartą šalies vadovai tokį visuotinį atsaką išprovokavo 1980 metais, kai JAV, Vakarų Vokietija, Japonija ir Kanada boikotavo olimpines žaidynes Maskvoje, protestuodamos prieš Sovietų Sąjungos invaziją į Afganistaną.
Sovietai atkeršijo praleisdami 1984 metų žaidynes Los Andžele.
Tai įvyko buvo Šaltojo karo gilumoje, kai Holivudas leisdavo baugius filmus, tokius kaip „Red Dawn“, apie išgalvotą sovietų invaziją į Koloradą, o daugiau nei 100 milijonų amerikiečių žiūrėjo televizijos filmą „The Day After“ apie katastrofišką branduolinį apsišaudymą tarp JAV ir Sovietų Sąjungos.
Pasak Rusijos ekspertų, olimpinių žaidynių boikotas turėjo didelės įtakos visuomenės nuotaikai, nes tuometis Sovietų Sąjungos lyderis Leonidas Brežnevas jas buvo pristatęs kaip progą pademonstruoti sovietų valdžios ir įtakos mąstą, panašiai kaip V.Putinas vaizduoja invaziją į Ukrainą kaip būdą susigrąžinti Rusijos didybę.
„Sovietų valdžia turėjo paaiškinti, kodėl JAV ir kitų šalių nėra žaidynėse, – sakė buvęs Amerikos ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas. – Tai pradėjo daryti įtaką tam, kaip sovietų piliečiai matė save pasaulyje.“
Nors rusų piktadariai išliko populiarūs Holivudo personažai, šalies-blogietės įvaizdis išblėso žlugus komunistiniam režimui.
Jaunesni rusai užaugo gana atviroje, nors ir šiurkščioje visuomenėje. Turintieji pinigų turėjo galimybę gauti išsilavinimą užsienyje ir mėgautis europietiškomis šventėmis, kurių rengėjai mielai priimdavo dosniai pinigus leidžiančius rusus.
Jeruzalėje rusakalbiai izraeliečiai plūdo į populiarųjį „Putin Pub'ą“, kurio pavadinimas atrodė kaip pokštas – ne didesnė problema nei vėlyvą vakarą bare vykstanti rusiška karaokė.
Ketvirtadienį rusų kilmės savininkai nuo jo fasado nuplėšė auksines raides „P-U-T-I-N“ ir paskelbė, kad ieško naujo pavadinimo.
„Tai buvo mūsų iniciatyva, – sakė Julija Kaplan, viena iš trijų savininkų, 1991 metų persikėlusių į Izraelį iš Sankt Peterburgo. – Nes mes prieš karą.“
Izraelis yra savotiškas tokio boikoto ribų pavyzdys. Daugelį metų Vakarų Kranto okupacijos kritikai bandė spausti vyriausybę per judėjimą „Boycott, Divestment, Sanctions“ („Boikotas, neinvestavimas, sankcijos“).
Nors jis sulaukė sėkmės, jis supriešino žmones abiejose Izraelio ir Palestinos takoskyros pusėse ir nesugebėjo įtikinti Izraelio lyderių pakeisti politiką palestiniečių atžvilgiu.
„Tokie boikotai tikrai nepakeis V.Putino nuomonės, – mano buvęs Amerikos ambasadorius Izraelyje Martinas Indykas. – Tačiau ukrainiečių ūpą pakels žinojimas, kad žmonės visame pasaulyje yra jų pusėje. Ir jis pasvilins oligarchus taip, kaip įtariu, finansinės sankcijos nepadarys.“
Kai kurios kultūros institucijos pritaikė savo veiksmus prieš žmones, kurie žinomi dėl glaudžių ryšių su V.Putinu.
Pavyzdžiui, Niujorko Metropoliteno opera teigia, kad ji „nebedirbs „su menininkais ar institucijomis, kurios remia V.Putiną arba yra jo remiamos“, – vaizdo įraše sakė jos generalinis direktorius Peteris Gelbas.
Daugeliui idėja palaikyti Rusiją yra tiesiog netoleruotina. Pensilvanija, Juta, Ohajas, Naujasis Hampšyras ir kitos JAV valstijos bei Kanada iš alkoholinių gėrimų parduotuvių lentynų išėmė rusišką degtinę.
Kai kuriais atvejais toks gestas nebuvo taiklus: „Stolichnaya“, nors istoriškai buvo Rusijos prekės ženklas, yra gaminama Rygoje, Latvijoje. Brazilijoje San Paulo mieste vienas baras savo „Moscow Mule“ – gėrimą, kuris gaminamas Jungtinėse Valstijose iš degtinės, imbierinio alaus ir laimo – pervadino „UN Mule“.
Daugeliui idėja palaikyti Rusiją yra tiesiog netoleruotina.
„Mes nesame patenkinti tuo, ką daro Maskva, tuo, ką daro Rusija“, – paaiškino baro bendrasavininkis Maurício Meirellesas, Brazilijoje žinomas humoristas ir televizijos laidų vedėjas.
„Ir tada sugalvojome pakeisti pavadinimą, – pridūrė jis. „The U.N. Mule: the drink that isn’t attacking anyone“ („JT mulas: gėrimas, kuris nieko nepuola“).
