Šį savaitgalį jis grįžo į Iraką ir, ką tik deportuotas iš Baltarusijos, sėdėjo ant šaltų mažo nebaigto statyti betoninio namo grindų.
Netoliese glaudėsi mažas berniukas, vienas iš tuzino vaikų, susigrūdusių namuose, bandančių sušildyti rankas prie vieno vienintelio apdaužyto žibalinio šildytuvo.
N.Shamsaldinas, paprastas darbininkas, ir 35 jo giminaičiai rizikavo viskuo, kad patektų į Vakarus. Kaip ir daugelis iš šimtų kitų praėjusią savaitę deportuotų irakiečių, dabar jie yra smarkiai įsiskolinę ir puolę į neviltį.
Irakiečiai yra krizės, kilusios po to, kai Baltarusija šią vasarą sušvelnino vizų išdavimo taisykles, priviliodama migrantų, kuriuos vėliau ėmė stumti per sienas, kad nubaustų Europos Sąjungą už sankcijas autokratiniam Baltarusijos prezidentui, epicentre.
Kartais Baltarusijoje daugelis migrantų šeimų būdavo paliekamos giliai miškuose be pastogės, maisto ar vandens, kartais įtraukiamos į pavojingas konfrontacijas, kai bandydavo patekti į Lenkiją, Lietuvą ar Latviją, kurios visos yra ES narės.
„Baltarusijos policijos pareigūnas nukreipė ginklą man į galvą, todėl turėjau grįžti į Lietuvą, – pasakojo 24 metų N.Shamsaldinas, keliavęs kartu su trimis mažamečiais vaikais. – Lietuvoje pareigūnai irgi nukreipė į mane ginklus ir pasakė: „Jei negrįši atgal, nužudysime tave.“
