Kad ir kokie buvo „niekingi tokio egzistencijos būdo aspektai“, kaip juos apibūdino J.Brodskis, jo buitis gerai tarnavo jo menui – tapo įkvėpimu kai kuriems itin emocionaliems eilėraščiams ir kitiems raštams.
Vienoje gerai žinomoje 1985 metų esė jis sakė, kad bendruomeninis gyvenimas „galbūt turi savo privalumų“, nes „apnuogina gyvenimo esmę: pašalina bet kokias iliuzijas apie žmogaus prigimtį“.
Galbūt bendruomeninis gyvenimas išėjo į naudą jo poezijai. Tačiau bendrabutis pasirodę besąs kliūtis, kai jo namus pabandyta paversti muziejumi.
Rusijai patinka garbinti savo literatūros milžinus, tačiau net galinga Rusijos valstybė negalėjo atidaryti muziejaus bendrabutyje su jame vis dar gyvenančiais kitais gyventojais.
Vis dėlto po daugelio metų pastangų ne pelno siekiančiam fondui pavyko atsikratyti kitų nuomininkų. Tiksliau, visų, išskyrus vieną.