Ši frazė apima viską, kas buvo negerai su mūsų, amerikiečių, misija – idėją, kad patys afganistaniečiai nemoka kovoti ir kad tik šiokie tokie mokymai, kaip nugalėti sukilėlius, jiems padės.
Nejaugi? Manyti, kad afganistaniečius reikia mokyti kovoti, yra tas pat, kas manyti, jog Ramiojo vandenyno salų gyventojams reikia žvejybos pamokų.
Afganistano vyrai moka kovoti. Jie ilgą laiką kovojo vieni su kitais, su britais, sovietais ar amerikiečiais.
Esmė niekada nebuvo mūsų sąjungininkų Afganistane parengimas kovoti. Esmė visada buvo įtikinti juos kovoti už tas korumpuotas proamerikietiškas, vakarietiškas vyriausybes, kurioms padėjome įsitvirtinti Kabule.
O mažesnės Talibano pajėgos – kurių jokia supervalstybė nebuvo mokiusi – nuo pat pradžių turėjo stipresnę valią ir pranašumą, nes jos buvo laikomos kovojančiomis už Afganistano nacionalizmo principus: nepriklausomybę nuo užsieniečių ir fundamentalistinio islamo, kuris yra šalies religijos, kultūros, teisės ir politikos pagrindas, išsaugojimą.