„NY Times“: Kaip ginčas dėl trąšų įplieskė geopolitines kibirkštis Lietuvoje ir kitur Rytų Europoje

Beveik du dešimtmečius į pagrindinį Lietuvos Baltijos jūros uostą Klaipėdą riedėjo ilgi prekiniai traukiniai, prikrauti rausvai rudų smilčių – jie buvo tikras gelbėjimosi ratas kaimyninės Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.
„Belaruskalij“ vagonas
„Belaruskalij“ vagonas / „Scanpix“ nuotr.

Tą gelbėjimosi ratą ketinama iš jo atimti vasario 1-ąją, Lietuvos vyriausybei nusprendus sustabdyti vagonus, gabenančius didžiausią A.Lukašenkos grynųjų pinigų šaltinį – kalio trąšas – kurios per Klaipėdos uostą eksportuojamos į Europą ir už jos ribų.

A.Lukašenkos oponentai pritaria tokiam žingsniui, tačiau kiti nerimauja dėl nenumatytų pasekmių: tai bus naudinga Rusijai, kuri, kaip prognozuojama, perims iš Baltarusijos kalio gabenimą ir gali susigriebti didelę dalį pasaulyje menkai žinomos, bet būtinos prekės.

Kalis, kurį Rusija taip pat gamina, gali atrodyti ne itin svarbus, tačiau iš tiesų jis labai reikalingas trąšoms ir yra būtinas norint užtikrinti, kad pasaulis nepritrūktų maisto.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kaip sutrumpinti naujovių kelią iki būsimo specialisto: AIPA ir Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos pavyzdys
Reklama
Pavasaris – laikas kurti grožį savo kieme: specialistų patarimai, nuo ko pradėti ir kaip tvarkyti aplinką
Reklama
Žemės ūkyje vis labiau įsitvirtina biostimuliatoriai: kaip jie veikia?