Leitenantas Dmitrijus Kovalenskis, kovojęs Rusijos tankų dalinyje ir kalbėjęs palieptas jį į nelaisvę paėmusių ukrainiečių, pasakojo, kad neseniai šiaurės rytų Ukrainoje esančiame kelyje netoli Sumų Rusijos kariai buvo apšaudyti iš ginkluoto drono ir nuo peties paleidžiamomis prieštankinėmis raketomis.
„Sudegė visa kolona“, – sakė jis.
Maždaug tuo pačiu metu vos už keleto kilometrų, laikinoje Ukrainos karinėje bazėje apleistame pastate vakariniame Kyjivo pakraštyje, ukrainiečių kariai ruošėsi tokioms pat pasaloms, kaip ir toji, kuri pakirto D.Kovalenskio dalinį.
Ukrainiečių leitenantas Jevgenijus Jarancevas teigė, kad jo šalies kariai kovoja kitaip nei rusai. Jo vadovaujamos kariuomenės būriai susiburia į mažus, judrius dalinius, kurie gali prisėlinti prie rusų tankų kolonų ir jas užpulti.
„Jie turi daug tankų, mes turime daug prieštankinių ginklų, – paaiškino J.Jarancevas, anksčiau su savanorių grupe kovojęs prieš Rusiją Rytų Ukrainoje. – Atvirame lauke jėgos būtų lygios. Mieste kovoti lengviau.“
Du jauni karininkai – to paties laipsnio, bet atstovaujantys skirtingoms šalims – pateikė tiesioginių pasakojimų apie kovas, verdančias jau 10 dienų trunkančiame kare.
Rusas buvo karo belaisvis, kuris kalbėjo akylai saugomas ginkluotų Ukrainos saugumo pareigūnų. Ukrainietis kalbėjo demonstruodamas naujai įsigytus sudėtingus amerikietiškus ginklus.
Abiejų pusių karių pasakojimai leidžia šiek tiek iš arčiau pažvelgti į tai, kaip vyksta karas aplink Kyjivą. Ten, daugiausia taikydamos pasalos taktiką, Ukrainos pajėgos sulėtino Rusijos kampaniją, kuria siekiama apsupti ir užimti sostinę, nors Rusijos kariai sėkmingai veržiasi pirmyn pietuose.
D.Kovalenskis ir kiti rusų kaliniai buvo pristatyti spaudos konferencijoje, kuria buvo siekiama įrodyti Ukrainos teiginį, kad ji paėmė į nelaisvę daug rusų karių.
D.Kovalenskis ir kiti rusų kaliniai buvo pristatyti spaudos konferencijoje, kuria buvo siekiama įrodyti Ukrainos teiginį, kad ji paėmė į nelaisvę daug rusų karių.
Savo pareiškimuose kaliniai supynė nerišlius savo šalies vadovybei adresuotus pasmerkimus su nuoširdžiai skambančiomis pirmųjų konflikto susišaudymų detalėmis.
Pagal taisykles, reglamentuojančias elgesį su karo belaisviais pagal Ženevos konvencijas, vyriausybės privalo apsaugoti karo belaisvį, kad jis netaptų „visuomenės smalsumo“ objektu. Taip pat ši sąvoka kartais aiškinama kaip įpareigojimas nepristatyti belaisvių jokioje viešoje aplinkoje.
Rusų kariai atrodė išsekę, bet nerodė kokių nors išorinių požymių, kad su jais buvo netinkamai elgiamasi.
Belaisvių komentarai ir jų paėmimo faktas patvirtino Vakarų karo analitikų ir vyriausybių pastabas apie Rusijos puolimą, patyrusį didelių nesėkmių. Tačiau Rusijos kariuomenės gausa ir įrangos persvara gali pakeisti šią tendenciją.
„Besibaigiant dienai, vasario 27-ąją, mūsų kolona buvo užpulta, – žurnalistams pasakojo Rusijos kariuomenės karys Dmitrijus Gagarinas. – Mano vadas sudegė ir žuvo. Pabėgau į mišką ir vėliau pasidaviau vietos žmonėms.“
D.Kovalenskis teigė sužinojęs, kad Rusija įsiverš į Ukrainą, tik invazijos išvakarėse, kai tankų kolonos jau pradėjo judėti. Taip pat nenumanęs, kad seržantams bei žemesnio laipsnio kariams nebuvo pranešta, kur jie važiuoja, kol jie nekirto sienos.
D.Kovalenskis teigė sužinojęs, kad Rusija įsiverš į Ukrainą, tik invazijos išvakarėse, kai tankų kolonos jau pradėjo judėti. Taip pat nenumanęs, kad seržantams bei žemesnio laipsnio kariams nebuvo pranešta, kur jie važiuoja, kol jie nekirto sienos.
Visi belaisviai buvo sugauti po to, kai jų šarvuotos kolonos buvo užpultos keliuose, o tai patvirtino Ukrainos teiginius, kad jos kariuomenė tinkamai naudoja Vakarų tiekiamą prieštankinę ginkluotę, pavyzdžiui, JAV pagamintas raketas „Javelin“.
Tačiau nepriklausomi analitikai mini ir įprastesnes Rusijos kariuomenės problemas, tokias kaip logistikos nesklandumai ir degalų trūkumas.
J.Jarancevas vadovauja mobiliai maždaug 500 karių grupei, kuri stoja į kovą su rusais vakarinėse sostinės prieigose. Pasak jo, jo grupės perspektyvos atrodo geriau nuo tada, kai prieš tris dienas siuntoje iš JAV jie gavo 50 kalibro snaiperinių šautuvų „Barrett“.
Elegantiški, juodi, tokiais ilgais vamzdžiais, kad atrodo beveik kaip ietys, šautuvai buvo išpakuojami ir tikrinami. Vienas snaiperis, atsisakęs prisistatyti vardu, sakė, kad jau išbandė ginklą mūšyje Kyjivo pakraštyje.
Pasak J.Jarancevo, kariams patogiau bazuotis pastatuose nei laukuose ar miškuose.
„Kai ką šiame kare pastebėjau, – sakė jis. – Kariai nori būti ten, kur veikia mobilieji telefonai ir kur yra internetas“.
Pastatas, kuriame įsikūrę jo kariai, viename žaliuojančiame gyvenamajame miesto rajone, buvo užgriozdintas amunicijos dėžėmis. Ant grindų šalia sofos gulėjo dvi rankinės granatos. Kareiviai turėjo elektrinį virdulį ir pasiūlė kavos. Prieškambaryje vienas kareivis tepė savo kalašnikovo vamzdį.
Mūšiai siaučia vis arčiau sostinės. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas šeštadienį pareiškė, kad pagrindinis Rusijos pajėgų tikslas yra apsupti Kyjivą, laikantis taktikos, kurios jos laikėsi puldamos mažesnius miestus, tokius kaip Mariupolis prie Azovo jūros, kuriame dabar pastatai nebešildomi ir nutrūko elektros tiekimas.
Kyjivo centre surengtoje spaudos konferencijoje su į nelaisvę paimtais Rusijos kariais dalyvavę Ukrainos saugumo pareigūnai atsisakė kalbėti. Moderatorius suteikė žurnalistams galimybę apklausti belaisvius.
D.Kovalenskis sakė kreipiąsis į Rusijos žmones, kad šie sukiltų ir nuverstų prezidentą Vladimirą Putiną, nes Rusijos vadovybė apgavo kariuomenės karininkus – melavo apie karo tikslus ir pasinaudojo karinių pratybų priedanga, kad pasiruoštų invazijai.
Belaisviai teigė nežinantys, kas jiems nutiks po spaudos konferencijos. Nors jie teigė, kad su jais elgiamasi gerai, praėjus kelioms dienoms po suėmimo buvo neaišku, ar jiems buvo suteikta galimybė nusiprausti ir ar jiems buvo pasiūlyta švarių drabužių.
