Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra, surinkusi nacionalinių imigracijos institucijų statistinius duomenis, teigia kad per pirmąsias penkias Rusijos invazijos dienas iš Ukrainos į kaimynines vakaruose esančias šalis pabėgo apie 660 tūkst. žmonių, daugiausia – moterys ir vaikai.
Į šį skaičių neįtraukti tie, kurie pasitraukė į kitas gyvenvietes šalies viduje bei pabėgo arba buvo evakuoti į Rusiją.
Mažiau nei per savaitę bėgančių ukrainiečių srautas bent 10 kartų viršijo Europos vienos savaitės rekordą, užfiksuotą 2015 metų migracijos krizės laikotarpiu ir beveik dvigubai viršijo Jungtinių Tautų suskaičiuotų pabėgėlių srautą per pirmąsias 11 Kosovo karo migracijos dienų 1999 metais.
Dėl tokio istorinio žmonių judėjimo į vakarus prie Ukrainos sienų su Lenkija, Moldova, Vengrija, Slovakija ir Rumunija nusidriekė iki 24 valandų trukmės eilės, o vyriausybės ir civiliai suskubo teikti didžiulę humanitarinę pagalbą.
Pabėgėliai buvo priglausti pertvarkytose mokyklose, taip pat privačiuose butuose, laikinose stovyklose, konferencijų centruose, prabangiuose vynuogynuose ir net vieno Moldovos įstatymų leidėjo namuose.
„Nežinome, kur einame“, – antradienio rytą sakė 34 metų namų šeimininkė Anna Rogačiova iš Odesos, Ukrainos miesto prie Juodosios jūros, praėjus kelioms minutėms po to, kai kirto Moldovos sieną su savo 8 metų dukra. – Ir mes nežinome, kada grįšime.“
„Praneškite pasauliui, – ragino A.Rogačiova, rodydama į įvairiaspalvį lagaminą automobilio gale. – Palikome viską. Į šį vieną lagaminą susidėjome visą savo gyvenimą.“
Tada, pradėjus kristi sniegui, ji pravirko.
Kai kurie pabėgėliai mano, kad karas greitai baigsis, todėl jie galės greitai grįžti. A.Rogačiova nebuvo tokia tikra.
Daugelį metų besitęsiantis priverstinis gyvenimas migracijoje sukeltų ilgalaikių iššūkių Ukrainai, kuri susidurtų su retai pasitaikančiu tokio didelio masto protų nutekėjimu bei migrantus priimančiosioms šalims, kurių ištekliai riboti, o nuotaikos prieš imigrantus – stiprios.
Kita vertus, tai gali atverti galimybių: Rytų Europos šalys, tokios kaip Moldova, kurios dešimtmečius kentė depopuliaciją, gali staiga susilaukti didelio išsilavinimo imigrantų skaičiaus.
Kai kurie pabėgėliai mano, kad karas greitai baigsis, todėl jie galės greitai grįžti.
JT pareigūnai teigė, kad per karą pabėgėlių skaičius gali pasiekti 4 milijonus.
Jei kovos užsitęs, o ukrainiečiai toliau migruos dabartiniu tempu, toks vertinimas gali pasirodyti pernelyg nuosaikus, mano Filipas Theras, Vienos universiteto Vidurio Europos istorijos profesorius ir knygos apie pabėgėlių Europoje istoriją nuo 1492 metų autorius.
„Savo mastu padėtis prilygtų pokario padėčiai“, – interviu telefonu sakė F.Theras.
Didelis judančių civilių skaičius gali apriboti Ukrainos kariuomenės gebėjimą manevruoti, kaip nutiko Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai didžiuliai pabėgėlių srautai trukdė kariuomenėms, pridūrė jis.
Šią savaitę migracijos mastas buvo toks, kad antrinės spūstys susidarė net sienos kirtimo vietose, esančiose toli nuo Ukrainos pasienio, įskaitant Moldovos-Rumunijos sieną, daugiau kaip už šimto kilometrų į vakarus nuo Ukrainos, nes kai kurie ukrainiečiai bandė vykti toliau pas draugus ir giminaičius, įsikūrusius Vidurio Europoje ir kitose šalyse.
Tam tikra prasme krizė nenustebino. Moldovos vyriausybė jau kelis mėnesius ruošėsi staigiam antplūdžiui, interviu telefonu atskleidė Moldovos vidaus reikalų ministrė Ana Revenco.
Tačiau krizės mastas šokiravo: iki pirmadienio vakaro 70 tūkst. žmonių – daugiau nei dvigubai daugiau nei vyriausybė prognozavo – atvyko į Moldovą, kurioje gyvena vos 2,6 milijono gyventojų ir kuri yra viena skurdžiausių šalių Europoje.
Srautuose beveik nėra 18–60 metų vyrų, kuriems Kijevo vyriausybė uždraudė išvykti iš Ukrainos, nebent jie turi sveikatos sutrikimų, ribojančių jų gebėjimą kovoti.
„Kalbant apie intensyvumą, – teigia A.Revenco, – tikriausiai jos buvo toks, kokiam niekas nebuvo pasiruošęs.“
Srautuose beveik nėra 18–60 metų vyrų, kuriems Kijevo vyriausybė uždraudė išvykti iš Ukrainos, nebent jie turi sveikatos sutrikimų, ribojančių jų gebėjimą kovoti.
Didžiuosiuose naratyvuose paskendo mažos ir liūdnos atskirų žmonių istorijos. Daugelis jų ištikti šoko – ne tik dėl paties karo, bet ir dėl netikėtumo, kaip jie buvo išplėšti iš normalaus gyvenimo.
Ketvirtadienį prasidėjus karui, A.Rogačiova buvo ką tik grįžusi iš dailiojo čiuožimo varžybų Charkive, kur jos dukra 8 metų Marija užėmė pirmąją vietą.
Viena 17-metė vidurinės mokyklos moksleivė buvo ką tik atšventusi gimtadienį Odesoje.
34 metų dainininkė buvo neseniai grįžusi į Ukrainą iš Rusijos, netikėdama kalbomis apie karą.
Antradienio rytą visos trys stovėjo sniege Moldovoje, nežinodamos, kada ir ar grįš namo.
Dainininkė Julija Kondratjeva planavo bandyti trauktis toliau į vakarus, baimindamasi, kad karas persimes į Moldovą.
„Pasilikti čia – prasta mintis, – įsitikinusi ji. – Galbūt ir čia bus kovų.“
Taip skubėdami išvykti daugelis pamiršo arba paliko brangiausius savo daiktus. Be drabužių, maisto ir būtiniausių dokumentų, A.Rogačiova spėjo pagriebti tik dukters pačiūžas.
Kaip įprasta masinės migracijos pradžioje, anksčiausiai atvyko tie, kurie turėjo pinigų ir priemonių greitai judėti.
Kaip įprasta masinės migracijos pradžioje, anksčiausiai atvyko tie, kurie turėjo pinigų ir priemonių greitai judėti.
Moldovoje, Palankos pasienio punkte, tarp antradienį iš Ukrainos atvažiavusių automobilių būta ir visureigių bei vokiečių gamybos sedanų.
Netoliese esančiame vynuogyne-kurorte dauguma svečių buvo ukrainiečiai, laukiantys, kol pamatys, ar karas aprims ir nuspręsdami, ar tęsti kelionę toliau
Tačiau daugybė žmonių neturi tokių galimybių.
Per apsnigtą sieną bėgo mamos, stumiančios vežimėlius, moksleivės, nešinos knygomis, moteris su tualetinio popieriaus maišeliu, o kita – su šuniuku rankose.
Kai kurios jų buvo nusprendusios išvykti tik prieš keletą valandų, kai padaugėjo oro antskrydžių aplink anksčiau ramią Odesą.
Naktį prieš joms visoms pabėgant į Moldovą, A.Rogačiova apsikabino dukrą Mariją ir mamą Viktoriją Tkatčenko – jų gimtoji kalba yra rusų.
„Niekada nepamiršk, kad esi ukrainietė“, – savo anūkei pasakė V.Tkatčenka.
„Namuose kalbėsime ukrainietiškai“, – pažadėjo mergaitė.
Tačiau dabar nebeaišku, kur yra namai.
A.Rogačiova su dukra vyks į Vokietiją, kur laikinai pagyvens pas draugų draugus. Jos mama išvažiuoja į Moldovos sostinę Kišiniovą pas tetą.
Stovėdama sniege A.Rogačiova vėl apsiverkė.
