Nei prie derybų stalų, nei mūšio lauke jokių proveržių nebuvo. Tačiau žmogiškiesiems karo kaštams augant, įvairūs pastarųjų dienų įvykiai leidžia manyti, kad ieškoma išeities iš krizės – arba, jei išeities rasti nepavyks – būdų, kaip neleisti jai peraugti į platesnį užkulisinį karą.
Romoje JAV prezidento Joe Bideno vyriausiasis padėjėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas susitiko su aukščiausiu Kinijos užsienio reikalų pareigūnu Yangu Jiechi, siekdamas įtikinti vieną iš nedaugelio galimų Putino sąjungininkių persigalvoti, po to, kai pasirodė pranešimų (ir Maskva, ir Pekinas juos paneigė), kad Rusija prašo Kinijos karinės pagalbos, o Kinijos lyderiai yra atviri tokiam prašymui.
J.Sullivanas išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl „Kinijos palankumo Rusijai šiuo metu“.
Ukrainos ir Rusijos pareigūnai surengė dar vieną tiesioginių derybų raundą ir išsiskirstė nieko nepasiekę. Tačiau susitarė susitikti dar kartą antradienį.
Derybos vyko griausmingų Rusijos artilerijos smūgių fone, o Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius António Guterresas paskelbė, kad Ukraina yra „naikinama pasaulio akyse“.
Supykęs – kas jam nebūdinga – A.Guterresas apkaltino Rusiją įvykdžius išpuolius prieš 24 sveikatos priežiūros įstaigas ir šimtus tūkstančių žmonių, palikus be vandens ar elektros.
Kadaise prognozavęs, kad Ukrainoje karo nebus, dabar jis perspėjo, kad gali kilti pražūtinga pasaulinio bado ir maisto kainų infliacijos lavina, nes Ukraina yra viena didžiausių grūdų gamintojų pasaulyje.
A.Guterreso teigimu, karo poveikis civiliams „pasiekė siaubingą mastą“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja trečiadienį virtualiai kreiptis į JAV Kongresą. Šis pokalbis gali padidinti spaudimą J.Bideno administracijai nusiųsti Kyjivui naikintuvų.
Pirmadienį, auštant, daugelis gyventojų miegojo, įvyko dar vienas iš dešimčių žiaurių incidentų – raketa rėžėsi į daugiabutį anksčiau ramiame Kyjivo rajone. Po daugiau nei dvi savaites trukusio Rusijos bombardavimo jie buvo pripratę prie triukšmo, bet niekada nemanė, kad nukentės jų pastatas.
„Šalia mūsų nėra jokio karinio objekto, – sakė 30 metų Jurijus Jurčikas. – Nemanėme, kad patys būsime taikiniu.“
„Šalia mūsų nėra jokio karinio objekto, – sakė 30 metų Jurijus Jurčikas. – Nemanėme, kad patys būsime taikiniu.“
Vis dėlto, pasauliui šiurpstant nuo regimo siaubo, būta ir šiokio tokio atsparumo. Vietos valdžios teigimu, iš Mariupolio automobiliais pavyko pabėgti šimtams žmonių, nors maistą, vandenį ir vaistus gabenusiai transporto priemonių kolonai buvo sunku rasti saugų kelią aplink nuolat vykstant mūšiams, kurie aplink šalies pietryčiuose esantį uostamiestį siaučia beveik nuo karo pradžios.
Mariupolyje vis dar gyvenančių asmenų artimieji teigė, kad pabėgimas yra geriausia ir, ko gero, vienintelė galimybė išgyventi.
„Netikiu, kad humanitarinės pagalbos vilkstinė bus didelė pagalba, – sakė humanitarinis aktyvistas Aleksandras Kryvošapro, kurio tėvai buvo likę Mariupolyje. – Ten vis dar yra per daug žmonių, tačiau tas kadaise gražus, didelis ir nuolat besivystantis miestas dabar visiškai sunaikintas. Ten gyventi nebeįmanoma.“
Mariupolyje vis dar gyvenančių asmenų artimieji teigė, kad pabėgimas yra geriausia ir, ko gero, vienintelė galimybė išgyventi.
Mariupolyje, kuris jau antrą savaitę likęs be šilumos, maisto ir švaraus vandens, įstrigo apytiksliai 400 tūkst. žmonių. Bandymai pasiekti miestą ir evakuoti žmones žlunga, nes kiekvieną dieną vyksta įnirtingos kovos. Pirmadienį pakeliui tebebuvusi vilkstinė gabena 100 tonų pagalbos reikmenų, pranešė pareigūnai.
Rusija laiko apgulusi šį miestą, svarbų pramonės centrą prie Azovo jūros, sukeldama humanitarinę katastrofą, dėl kurios Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) paskelbė raginimą skubiai nutraukti ugnį, kad būtų galima padėti šimtams tūkstančių žmonių, neturinčių prieigos prie švaraus vandens, maisto ar šilumos.
„Civilių ir kovotojų kūnai lieka įstrigę po griuvėsiais arba guli lauke, ten, kur tie žmonės nukrito“, – nurodė (TRKK).
Konflikto aukų skaičių sunku patvirtinti. Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad žuvo mažiausiai 596 civiliai, tačiau manoma, kad tikrasis skaičius didesnis, nes organizacija nesugeba patekti į visas kovos sritis. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad vien Mariupolyje žuvo daugiau nei 2500 žmonių.
Visuomenę ypač sukrėtė nėščiosios moters mirtis – moteris buvo nufotografuota susiėmusi pilvą, kai gelbėtojai ją neštuvais nešė iš susprogdintų gimdymo namų.
Lėtai judančios diplomatijos ir staigių, žiaurių išpuolių prieš civilius taikinius kontrastas pabrėžia, kaip sunku rasti V.Putinui priimtiną nuošalį, nepaisant fakto, kad ši karo kampanija beveik visais atžvilgiais Rusijai išėjo į bloga.
Kremlius, susidūręs su nepaprastai ryžtingu Ukrainos pasipriešinimu ir dideliais nuostoliais mūšio lauke, pažadėjo „visiškai“ pavergti šalį – ir tai padaryti pagal pradinį grafiką. (Neaišku, koks tas grafikas, nors Rusija prieš pat invaziją neigė, kad turėjo kokių nors planų siųsti karius į Ukrainą.)
Rusijos pareigūnai bandė pavaizduoti savo kariuomenės nesugebėjimą užimti daugumos didžiųjų Ukrainos miestų kaip santūrumo aktą.
Pirmadienį V.Putinas vėl kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Naftali Bennettu – Izraelis toliau deda pastangas tarpininkauti.
90 minučių trukusiame pokalbyje daugiausia dėmesio buvo skirta paliaubų galimybei, sakė vienas aukšto rango Izraelio pareigūnas, o šeštadienio vakarą N.Bennettas ir V.Zelenskis taip pat kalbėjosi telefonu.
Tačiau galimybė, kad Kinija įsitrauktų į konfliktą, teikdama paramą Rusijai, didina riziką, kad krizė išplis ir palies ir Vakarus.
Tai sumažintų transatlantinės Rusijos izoliavimo kampanijos poveikį ir sumažintų ekonominį spaudimą V.Putinui, be to, atsirastų potencialus ginklų tiekėjas Rusijai, kurs taptų atsvara JAV ir kitų NATO šalių Ukrainai teikiamai ginkluotei.
„Dabar tikrai kyla pavojus, kad Ukraina taps marionete konflikte, kuris bus platesnės geopolitinės konkurencijoje tarp Kinijos ir Rusijos bei JAV ir jų sąjungininkų“, – įspėjo Džordžtauno universiteto Azijos studijų profesorius Evanas Medeirosas, buvęs Kinijos politikos formuotojas Baracko Obamos administracijoje.
