Visi jie buvo atvykę pasimelsti prie Šv. Mikalojaus kapo (šis šventasis visame buvusiame sovietiniame bloke labai gerbiamas stačiatikių) jo vardu pavadintoje bazilikoje Pietų Italijos uostamiestyje Baryje.
Nors vyko daugiau nei už pusantro tūkstančio kilometrų nuo karo Ukrainoje, šis daugiausia moterų, vilkinčių ilgus žieminius paltus, sambūris atrodė keistas, kone anomalus, tačiau taikliai atspindėjo tai, kas sieja ir skiria jų protėvių tėvynes.
Viena geltonai mėlyna Ukrainos vėliava apsigaubusi moteris sakė prašanti šventojo padaryti stebuklą: sustabdyti Rusijos invaziją į jos gimtąją šalį, o netoliese stovėjusi baltarusė gynė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Jai pritarė ir serbų vienuolis, padedantis vyskupui maldose. Tikintieji rusai, stovėję netoli choro, atsisakė dėl karo kaltinti kurią nors pusę.
„Tai, ką daro V.Putinas – nuodėmė, – nukirto 50 metų Lali Bubašvili iš Sakartvelo, buvusios sovietinės respublikos, sėdėjusi ant galinio suolelio ir prisiminusi Rusijos invaziją į savo šalį. – Prieš keletą metų ir mes iškentėjome karą. Žinome, kad tai – barbariška.“
Viena geltonai mėlyna Ukrainos vėliava apsigaubusi moteris sakė prašanti šventojo padaryti stebuklą: sustabdyti Rusijos invaziją į jos gimtąją šalį.
Manoma, kad šventojo Mikalojaus relikvijos iš dabartinės Turkijos teritorijos į Barį buvo atgabentos jūreivių maždaug prieš 1000 metų. Ir nuo tada jo kaulai saugomi palaidoti šiame mieste.
Nors bazilika, kurioje palaidoti šventojo kaulai, yra Romos katalikų, kartą per savaitę ji kviečia stačiatikių tikinčiuosius kriptoje surengti savo pamaldas.
Dėl šių relikvijų Baris tapo gana neįprastu Italijos ir Rusijos bei Romos katalikų ir Rusijos stačiatikių bažnyčių santykių ramsčiu.
Dėl šių relikvijų Baris tapo gana neįprastu Italijos ir Rusijos bei Romos katalikų ir Rusijos stačiatikių bažnyčių santykių ramsčiu.
2007 metais pats V.Putinas buvo atvykęs į Barį ir atsiklaupė priešais šv. Mikalojaus kapą, kaip tai darė ir tikintieji, susirinkę pasimelsti už taiką.
2009 metais Italija grąžino Rusijai nuosavybės teisę į stačiatikių bažnyčią, pavadintą Šv. Mikalojaus vardu, kad sustiprintų ryšius su Maskva.
Prieš daugelį metų V.Putinas „Bario piliečiams“ padovanojo šventojo statulą, stovinčią aikštėje priešais baziliką, kartu su savo pasirašyta lentele, pagerbdamas „draugystę ir bendradarbiavimą“.
Tačiau dabar V.Putino invazijos į Ukrainą sukelto skausmo ir kartėlio atgarsiai pasiekia ir senovinę kriptą bei visą miestą. Karas sukėlė įtampą tarp ukrainiečių ir rusų kilmės gyventojų Bario gatvėse bei tapo galvos skausmu vietos politikams.
Neseniai vietos žmonės kreipėsi į miesto valdžią prašydami nuimti lentelę su V.Putino dedikacija.
Nors Bario meras Antonio Decaro praėjusį mėnesį padėjo geltonų ir mėlynų gėlių prie Šv. Mikalojaus statulos pjedestalo, išreikšdamas užuojautą Ukrainai, jis nepritarė pasiūlymui nuimti lentelę, sakydamas, kad taip būtų nutrinta dalis istorijos.
Prie uždarų Rusijos stačiatikių bažnyčios smaragdiniu, svogūną primenančiu kupolu vartų stovėjusi moteris paaiškino, kad bažnyčia, nepaisant įprasto darbo laiko, lankytojams šiuo metu yra uždaryta. „Tai Rusijos Federacijos teritorija“, – paaiškino ji.
Bažnyčios kunigas Viačeslavas Bachinas atsisakė atsakyti į klausimus apie karą. Jis paminėjo patriarcho Kirilo, Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovo, poziciją – šis dažnai pritaria V.Putinui ir perėjo nuo nenoro kam nors priekaištauti dėl karo prie kaltinimų Vakarams.
2017 metais, kaip ženklą, jog nori pagerinti Romos katalikų ir Rusijos stačiatikių bažnyčių santykius, popiežius Pranciškus paskolino patriarchui Kirilui kai kurias šv. Mikalojaus relikvijas, kurios pirmą kartą maždaug po 1000 metų paliko bažnyčią.
Tą dieną, kai paskolinta relikvija (kaip manoma, kairysis šonkaulis, buvęs arčiausiai šv. Mikalojaus širdies) atvyko į Maskvą, V.Putinas pabučiavo stiklinį konteinerį, kuriame ji buvo atgabenta.
Praėjusią savaitę bazilikos kriptoje, kurios sienas puošia ikonos ir žibintai, V.Bachinas ėjo aplink kapą siūbuodamas indelį su smilkalais, o vyskupas Gedeonas, garsus stačiatikių vyskupas iš Kyjivo, kurio pasaulietinis vardas yra Jurijus Charonas, vedė maldą.
Atrodė, kad taip buvo siunčiama susitaikymo žinia.
Tačiau vyskupas Gedeonas yra Rusijos patriarchato Stačiatikių bažnyčios Ukrainoje narys.
2019 metais, įtampai su Rusija augant, Ukraina įkūrė savo autonominę stačiatikių bažnyčią, pakeisdama šimtametę religinę tradiciją, pagal kurią Kyjivo bažnyčia buvo atskaitinga Maskvai.
Tais metais Ukrainos vyriausybė deportavo Gedeoną ir atėmė iš jo pilietybę už aktyvų Rusijos ginkluotos agresijos rėmimą šalyje.
Dalis V.Putino karo motyvų buvo įrodymais neparemti kaltinimai ukrainiečiams planuojant „sunaikinti“ Maskvos patriarchato bažnyčią Kyjive.
Atsiskyrusi Ukrainos stačiatikių bažnyčia griežtai pasmerkė Rusijos invaziją kaip brolžudystę.
Atsiskyrusi Ukrainos stačiatikių bažnyčia griežtai pasmerkė Rusijos invaziją kaip brolžudystę.
„Mes linkime taikos visiems, neteiskite vieni kitų“, – kalbėjo Gedeonas, kuriam teismas vėliau grąžino Ukrainos pilietybę. Tikintiesiems beeinant laukan jis pabrėžė, kad labai svarbu „neieškoti kaltų“ ir melstis bei siekti dialogo.
Tačiau kai kurie maldininkai kriptoje jau buvo tvirtai apsisprendę, kas kaltas.
62 metų Larisa Dimetriuk, kilusi iš Lucko, esančio šiaurės vakarų Ukrainoje, sakė atvykusi melsti šv. Mikalojaus, kad rusai „sustabdytų savo prezidentą“.
„Tik žmonės gali jį sustabdyti, – įsitikinusi ji. – Mes atėjome čia ne kartu pasimelsti. Mes atėjome čia stebuklo.“
Tačiau buvo ir tokių, kurie rėmė V.Putiną. Baryje gyvenanti baltarusė 50-metė Larysa Makarava pasakojo, kad prieš pamaldas buvo nuvedusi šalia stovėjusią dukrą pas akių gydytoją, kuris joms sakė manantis, kad V.Putinas išprotėjo.
„Aš jam pasakiau, kad taip anaiptol nėra. Atvėriau jam akis“, – sakė ji ir pridūrė, kad V.Putinas „priverstas taip elgtis. Jis nėra nusiteikęs prieš žmones“.
Kiti tiesiog jautėsi pernelyg sukrėsti ir nenorėjo kalbėti apie politiką.
„Mes visi jau išverkėme visas ašaras, – kalbėjo Olga Sebekina iš Sankt Peterburgo (Rusija) ir pridūrė, kad jos močiutė yra ukrainietė ir kad ji Ukrainoje vis dar turi giminaičių. – Kuri mano širdies pusė turėtų labiau plyšti?“
