Čia stebėtinai tylu, beveik tyku, nepaisant to, kad stotelėje šiuo metu apsistoję apie du šimtai žmonių – jie slepiasi nuo bombardavimo ir artilerijos ugnies.
Jie miega po tris ar keturis ant vieno čiužinio. Vaikai ant pilko granito grindų stumdo žaislinius automobiliukus žiūrėdami, kaip mamos be perstojo naršo internete mobiliaisiais telefonais ir ieško naujienų apie karą.
Vaikų rankytės ir kojytės kyšo iš po šiltų antklodžių, nors stotyje pastebimai šilčiau nei virš žemės. Savanoriai ateina ir išeina, atneša maisto ir kitų gyvenimui būtinų daiktų. Viena mama pasistatė palapinę, kad būtų šiek tiek privatumo.
„Nėra labai patogu, – prisipažino Uljana – jai 9 metai ir ji jau šešias dienas gyvena Dorohožičio stotyje su mama ir jų katinu. – Bet matote, tokia situacija ir mums tiesiog reikia su tuo susitaikyti. Geriau būti čia, nei patekti į situaciją lauke.“
Miesto meras trečiadienį pranešė, kad net 15 tūkst. žmonių, kurių dauguma yra moterys ir vaikai, apsigyveno Kyjivo metro sistemoje, kad išvengtų pavojingų sąlygų mieste, kurį nesiliauja niokoti Rusijos pajėgos.
Metro nėra vienintelis požeminis prieglobstis. Pavyzdžiui, Kyjivo 5-osios gimdymo ligoninės gydytojai rūsyje įrengė palatas, kad moterys galėtų saugiai pagimdyti. Šitokiomis sąlygomis gimė penki kūdikiai, sakė klinikos direktorius Dmitrijus Govsejevas.
Praėjus septynioms konflikto dienoms, Kremliaus karo planai lieka neaiškūs. Tankų, artilerijos pabūklų, šarvuočių ir kitos sunkiosios ginkluotės judėjimas Kyjivo link, kuriame iki evakuacijos išvykimo buvo apie 2,8 mln. gyventojų, kelia rimtą nerimą dėl galimų kruvinų kovų gatvėse.
Tačiau Rusija gali apsiriboti sekinančia apgultimi, derinama su apšaudymais ir maisto, vandens bei amunicijos tiekimo trikdymu, tikintis palaužti pasipriešinimą nesunaikinus miesto ir nepradėjus plataus masto atakos.
Bet kuriuo atveju gyvenimas po žeme Kyjive yra jau ir taip sunkus. Tačiau, tikėtina, taps dar sunkesnis.
Bet kuriuo atveju gyvenimas po žeme Kyjive yra jau ir taip sunkus. Tačiau, tikėtina, taps dar sunkesnis.
Virš žemės Ukrainos kariai ir savanoriai, kuriems vos prieš kelias dienas buvo įteikti šautuvai, ruošiasi rusų atvykimui.
Pasiruošimas akivaizdus beveik visose gatvėse: betoninėmis užtvaromis užtverti keliai, visur guli padangos, kurias galima uždegti, kad susidarytų dūmų uždangos, o trečiadienį keliuose, uždarytuose civiliams automobiliams, buvo paskubomis pastatyti ženklai, įspėjantys apie prieštankines minas.
Kelio pakraštyje prie patikros punkto, kuriame dirba civiliai savanoriai, guli kulkų išvarpytas visureigis – matyt, buvo kilę įtarimų, kad juo važinėja rusų diversantai.
Iškrito šaltas, purus sniegas, o miesto pakraščiuose girdėti sprogimų dundesiai.
Nors dauguma Kyjivo žmonių liko savo butuose, tūkstančiai nusprendė pasislėpti nuo pavojų metro sistemoje. Jie jau ištisas dienas gyvena ankštose patalpose bendruomenės sąlygomis: įvairaus amžiaus moterys ir vaikai, taip pat vyrai, kurie per seni, kad galėtų dalyvauti mūšyje.
Veterinarijos gydytoja Olha Kovalčiuk (45 m.) ir jos dukra Oksana (18 m.), studijuojanti ekologiją universitete, pakaitomis miega ant visų geidžiamo medinio suoliuko Dorohožičių stotelėje. „Tai – mūsų erdvė“, – sako O.Kovalčiuk.
Netoliese žmonės būriuojasi prie improvizuotos mobiliųjų telefonų įkrovimo stotelės. Laimei, metro sistemoje yra gerai įrengti viešieji tualetai.
Stotelė yra giliai žaliojoje sistemos linijoje – nusileisti eskalatoriumi iki stotelės prireikia maždaug minutės – o priekyje esančių stotelių pavadinimai skamba daug žadančiai: Sporto rūmai, Auksiniai vartai, Urvai ir Tautų draugystė.
Tačiau nors traukiniai retkarčiais vis dar važinėja, iš čia niekas niekur nevažiuoja.
„Vaikams blogai, – sakė O.Kovalčiuk, dairydamasi aplink. – Esu tik veterinarė, o ne gydytoja, bet suprantu, kaip jiems tai blogai. Jie patiria stresą, verkia naktimis.“
O.Kovalčiuk pasakojo, kad ją kamuoja toks stresas, kad ji beveik nemiega. Ir ji pyksta ant vyro, pradėjusio karą, – Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
„Nenoriu keiktis, – sakė ji. – Aš tiesiog nekenčiu to žmogaus visa savo siela. Pažiūrėkite, kiek skausmo jis mums atnešė.“
Ukrainos pareigūnai pastarosiomis dienomis prašė Vakarų valstybių įsikišti paskelbiant dangų virš Ukrainos neskraidymo zona, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nes kiltų tiesioginis konfliktas tarp NATO ir Rusijos pajėgų. Tačiau O.Kovalčiuk ši idėja patiko.
„Prašau, uždarykite dangų“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, grėsmingi Rusijos ketinimų požymiai buvo aiškūs daugelį metų, ne tik rudenį prasidėjus kariuomenės telkimui.
„Nesuprantu, kodėl pasaulis anksčiau neklausė Ukrainos.“
