Po to, kai per Holokaustą buvo nužudyti šiuos pastatus turėję, juos valdę ir dažnai juose lankęsi Latvijos žydai, juos perėmė valstybė.
Dabar, praėjus 80 metų, Latvijos žydų bendruomenei bus atlyginta už šimtus per karą nusavintų ir negrąžintų pastatų.
Ketvirtadienį Latvijos parlamentas galutinai patvirtino įstatymą, pagal kurį Latvijos žydų bendruomenei skiriama 40 milijonų eurų, „kad būtų atitaisyta istorinė neteisybė po Holokausto ir sovietų valdžios veiklos pasekmių“, kaip rašoma pranešime, paskelbtame patvirtinus minėtąjį įstatymo projektą.
„Šis įstatymas negali sugrąžinti sunaikintos bendruomenės ar sugriautos sinagogos, – sakė Gideonas Tayloras, Pasaulio žydų restitucijos organizacijos pirmininkas, vienas pagrindinių įstatymo projekto rengėjų. – Tačiau ką jis gali padaryti, tai pripažinti, kas atsitiko – štai kodėl jis svarbus.“
1940 metais įsiveržę į Latviją sovietai nacionalizavo latvių turtus. Netrukus po to šalį okupavo nacistinė Vokietija ir išžudė 90 procentų iš 93 tūkst. Latvijos žydų – 25 tūkst. iš jų per dvi dienas trukusias masines šaudynes Rumbulos miške 1941 metais.
Kai 1991 metais, žlugus Sovietų Sąjungai, Latvijos Respublika tapo nepriklausoma, anksčiau valstybei priklaususi nuosavybė buvo nenacionalizuota ir latviai ją atgavo.
Tačiau dauguma savininkų žydų buvo nužudyti per Holokaustą ir daugelis jų namų, pirčių, skerdyklų, našlaičių namų ir sinagogų tapo valstybės nuosavybe.
