Tačiau lapkričio mėnesio atradimas pribloškė net labai gerai Europos karų istoriją išmanančius mokslininkus. Dabar jie laužo galvas ieškodami atsakymų į gluminantį klausimą.
Kaip kukurūzų lauke šiaurės rytų Lenkijoje atsirado sidabrinės monetos, nukaltos daugiau nei prieš 1 100 metų beveik už pusantro tūkstančio kilometrų, kurios priklausė tuometinės Prancūzijos valdovams?
Vienas lenkų archeologas pasiūlė teoriją, kad šios sidabrinės monetos čia atsirado po vieno ankstyviausių ir žiauriausių ginkluoto turto prievartavimo pavyzdžių – kai 845 metais įsiveržusi vikingų armija apgulė Paryžių ir pareikalavo jiems sumokėti daugiau nei dvi tonas sidabro, kad atėjūnai nesugriautų miesto.
Vikingai – skandinavų kariai, kėlę siaubą dėl savo laukinių papročių ir karinio meistriškumo – vėliau susistemino tai, kas XI amžiuje tapo įmantriu reketu: Anglijoje įvedė mokestį, vadintą Danegeld, duoklę, kurią vietiniai žmonės mokėjo vikingams už saugumą.
Tačiau kas nutiko tai didžiulei išpirkai, kurią jie gavo už tai, kad 845 metais paliko Paryžių nepaliestą, visada buvo paslaptis.
