Mianmaro generolai Rusijos veiksmus pavadino „teisingais“. Indija susilaikė nuo JT Saugumo Tarybos rezoliucijos pasmerkti išpuolį. Kinija atsisakė Ukrainos užpuolimą vadinti invazija. O Vietname Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas meiliai vadinamas „dėde Putinu“.
Nors dauguma JAV sąjungininkių regione laikosi to paties požiūrio, autokratinės vyriausybės ir silpnesnius ryšius su Vakarais palaikančios šalys nenori imtis kokių nors veiksmų dėl konflikto Ukrainoje.
Visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione tik Japonija, Singapūras, Pietų Korėja ir Australija sutiko su tarptautinėmis sankcijomis Maskvai.
Taivanas, savivaldą turinti teritorija, kurią Kinija laiko sava, taip pat sutiko su sankcijomis ir išreiškė paramą Ukrainai.
Mažai tikėtina, kad toks nevienodas atsakas Rusijai kompensuos Vakarų įsiūčio suduotą smūgį, tačiau jis gali tapti iššūkiu JAV prezidento Joe Bideno pažadui paversti V.Putiną „parijumi tarptautinėje arenoje“.
Rusijos įtaka Azijoje, palyginti su JAV, yra minimali, nors pastaraisiais metais ji augo, ypač daug dėmesio skiriant ginklų pardavimui. Ekonomikos ministerija Maskvoje jau penktadienį paskelbė, kad sieks plėsti ekonominius ir prekybos ryšius su Azija, taip kompensuodama Vakarų sankcijas.
Taivanas, savivaldą turinti teritorija, kurią Kinija laiko sava, taip pat sutiko su sankcijomis ir išreiškė paramą Ukrainai.
„Nemanau, kad nusisuksime nuo Rusijos, – teigia buvęs Singapūro ambasadorius Rusijoje Bilaharis Kausikanas. – Ji vis dar didelė šalis ir branduolinė valstybė.“
Ji taip pat yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė – šis statusas vargu, ar pasikeis, mano B.Kausikanas.
Rusija parduoda naikintuvus Indonezijai, Malaizijai ir Mianmarui, tačiau didžiausias jos klientas Pietryčių Azijoje yra Vietnamas. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, nuo 2000 iki 2019 metų 84 proc. Vietnamo ginklų importo buvo iš Rusijos.
Norėdamas apsiginkluoti prieš Kiniją, Vietnamas nusipirko milijardus dolerių vertės rusiškos artilerijos, orlaivių ir povandeninių laivų, paversdamas savo kariuomenę viena iš pajėgiausių Pietryčių Azijoje.
Indijoje Maskva dešimtmečius buvo laikoma patikima karine partnere. Naujasis Delis yra antras pagal dydį rusiškų ginklų importuotojas pasaulyje – šie ginklai sudaro apie pusę karinių Indijos atsargų.
Kai V.Putinas praėjusių metų pabaigoje lankėsi Naujajame Delyje, buvo išsamiai aptartas 5,4 milijardo dolerių vertės priešraketinės gynybos sistemos pardavimas šiai šaliai.
Dabar Indija bando nesmerkti Rusijos dėl šios veiksmų Ukrainoje ir nesužlugdyti laiko patikrintos draugystės tuo metu, kai Kinija bruzda prie jos sienos šiaurės rytuose.
Maskva ne kartą pasinaudojo veto teise Saugumo Taryboje, kad blokuotų Indiją kritikuojančias rezoliucijas dėl Kašmyro – ginčijamos teritorijos, kurią Indija dalijasi su Pakistanu. Mainais Indija susilaikė nuo JT rezoliucijos, smerkiančios Maskvą dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos.
„Nemanau, kad nusisuksime nuo Rusijos, – teigia buvęs Singapūro ambasadorius Rusijoje Bilaharis Kausikanas. – Ji vis dar didelė šalis ir branduolinė valstybė.“
Indijos pareigūnai praėjusią savaitę pareiškė, kad jie net gali padėti Rusijai rasti naujų būdų išspręsti dėl sankcijų kilusius nesklandumus, sukurdama rupijų sąskaitas, kad būtų galima tęsti prekybą su Maskva – panašiai kaip ji padarė po Krymo aneksijos.
„Kieno pusėn stoja Indija? – komantavo buvęs Indijos ambasadorius Rusijoje Pankajus Saranas. – Mes esame savo pusėje. Cikliški Šaltojo karo antagonizmo protrūkiai vargina“.
Indonezija, kaip ir Indija, metams bėgant gerokai sustiprino ekonominius ir gynybos ryšius su Rusija.
Dvišalė prekyba tarp šių šalių 2021 metais išaugo iki 2,74 milijardo JAV dolerių – nuo praėjusių metų paaugo 42,2 procento. Palmių aliejus sudaro apie 38 procentus Indonezijos eksporto į Rusiją.
Gruodį Džakartoje buvo surengtos pirmosios bendros Rusijos ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) jūrų pratybos.
„Indonezija nelaiko Rusijos grėsme pasaulinei politikai ar prieše, – pareiškė Bina Nusantaros universiteto Džakartoje tarptautinių santykių docentė Dinna Prapto Raharja. – Vienašalės sankcijos apriboja derybų galimybę ir sustiprina nukentėjusių šalių nesaugumo jausmą“.
Vasario 24 dieną Indonezijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Teuku Faizasyahas užsiminė, kad šalis neketina įvesti sankcijų Maskvai ir teigia, kad ji „aklai neseks kokios nors kitos šalies pėdomis“.
Jungtinės Valstijos suskubo kritikuoti Rusiją dėl jos politikos, tačiau kai kurioms Azijos šalims V.Putino autokratinės politikos stilius patinka, ypač Pietryčių Azijoje, kur dažnai pirmenybė teikiama tvirtai valdžiai.
2017 metais „Pew Research Center“ surengtos pasaulinės apklausos metu daugiau nei pusė Filipinuose ir Vietname apklaustų asmenų teigė pasitikintys V.Putinu. Pandemijos įkarštyje Maskva dovanojo vakcinų nuo COVID-19 Filipinams, Vietnamui ir Laosui.
„Esu didelis dėdės Putino gerbėjas, nes jis visada imasi drastiškų veiksmų“, – sakė 28 metų nepriklausomas Hanojaus režisierius Tran Trung Hieu, vartodamas tą patį pagarbos terminą, kurį vietiniai vartoja Hošiminui, revoliucionieriui, vadovavusiam Vietnamo nepriklausomybės judėjimui.
Tačiau nuo invazijos pradžios jokia Pietryčių Azijos šalis taip nepalaiko Rusijos kaip Mianmaras, kur kariškiai prieš kiek daugiau nei metus įvykdę perversmą užgrobė valdžią.
Abiejų šalių aukšto rango karininkai, įskaitant Mianmaro režimo vadovą, vyresnįjį generolą Miną Aung Hlaingą, praėjusiais metais kelis kartus lankėsi vienas pas kitą.
Net tarp tvirtų JAV sąjungininkų Azijoje sprendimas nubausti Rusiją pasėjo šiokių tokių dvejonių.
Net tarp tvirtų JAV sąjungininkų Azijoje sprendimas nubausti Rusiją pasėjo šiokių tokių dvejonių.
Iš pradžių delsusi Pietų Korėja pareiškė, kad įgyvendins JAV ir Europos skirtas sankcijas, tačiau savų nuobaudų neįves. Pietų Korėjos atstovų teigimu, šalis turi „atsiminti, kad mūsų prekybos santykiai su Rusija auga“.
O Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida, priešingai, netruko pasmerkti Rusijos agresiją ir paskelbė sankcijas.
Ukrainos ambasadorė Singapūre Kateryna Zelenko interviu sakė, kad atsisakymas sustabdyti Rusiją galiausiai pakenktų pasauliniam saugumui.
„Turi būti aišku, kad tylėjimas ir neutralumas yra sutikimo forma“, – pabrėžė K.Zelenko.
Ji pridūrė: „Labai tikimės, kad visi greitai supras, kad šiame siaubingame kare niekam nepavyks tiesiog tyliai prasėdėti ir pralaukti.“