Pasak trijų pareigūnų, pastarųjų dienų posėdžiuose šis klausimas buvo iškeltas ne kartą.
JAV žvalgybos pareigūnai Baltiesiems rūmams ir Kongresui sakė, kad V.Putino elgesyje pastebima tendencija padvigubinti pastangas, kai jis pasijunta nejudąs iš vietos.
Jie išdėstė įvairias galimas jo reakcijas, pradedant beatodairišku Ukrainos miestų apšaudymu, siekiant atsigriebti už ankstyvas įsiveržusių jo pajėgų klaidas, iki kibernetinių atakų, nukreiptų į JAV finansų sistemą. Taip pat daugiau bauginimų branduoliniu ginklu ir galbūt žingsnių, dėl kurių karas peržengtų Ukrainos sienos.
Kol diskutuojama apie tolesnius galimus V.Putino žingsnius, žvalgybos agentūros skuba iš naujo vertinti psichinę Rusijos lyderio būklę ir tai, ar jo ambicijų ir apetito rizikuoti nepakeitė dveji COVID-19 izoliacijos metai.
Šis susirūpinimas sustiprėjo po to, kai sekmadienį V.Putinas įsakė parengti šalies strateginius branduolinius ginklus „kovai“ perspėdamas, kad į „agresyvius Vakarų komentarus“ bus sureaguota.
Tiesa, vėlėsnėmis dienomis nacionalinio saugumo pareigūnai teigia matę mažai įrodymų, kad Rusijos branduolinės pajėgos iš tikrųjų būtų perėjusios į kitokią parengties būseną.
Požymis, jog JAV sunerimo, buvo gynybos sekretoriaus Lloydo Austino trečiadienį paskelbtas pranešimas, kad anksčiau suplanuotas „Minuteman“ branduolinės raketos bandymas atšaukiamas, nenorint tiesiogiai erzinti Maskvos arba suteikti V.Putinui dingsties dar kartą pasinaudoti šalies branduoliniu arsenalu.
„Mes priėmėme šį sprendimą ne lengvabūdiškai, o norėdami parodyti, kad esame atsakinga branduolinė valstybė, – trečiadienį paaiškino Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby. – Šiuo įtemptu momentu pripažįstame, kaip svarbu, kad JAV ir Rusija atsižvelgtų į nesusipratimų riziką ir imtųsi veiksmų šiai rizikai sumažinti.“
Nepaisant to, V.Putino reakcija į pradinę sankcijų bangą sukėlė susirūpinimą – vienas aukšto rango JAV pareigūnas situaciją pavadino „į kampą užspeisto V.Putino problema“.
Susirūpinimą kelia daugybė neseniai paskelbtų pranešimų: naftos kompanijų, tokių kaip „Exxon“ ir „Shell“, pasitraukimas iš Rusijos naftos telkinių plėtros projektų, žingsniai prieš Rusijos centrinį banką, dėl kurių nukrito rublio kursas ir netikėtas Vokietijos pranešimas, kad ji vis dėlto siųs ginklus Ukrainos pajėgoms ir didins savo karines išlaidas.
V.Putino reakcija į pradinę sankcijų bangą sukėlė susirūpinimą – vienas aukšto rango JAV pareigūnas situaciją pavadino „į kampą užspeisto V.Putino problema“.
Tačiau neskaitant raketos bandymo atšaukimo, nėra jokių įrodymų, kad Jungtinės Valstijos svarsto imtis priemonių įtampai mažinti, o vienas svarbias pareigas užimantis asmuo patikino, kad nėra ketinimo atšaukti sankcijas.
„Kaip tik priešingai“, – sakė pareigūnas, kuris, kaip ir kiti šiam straipsniui kalbinti JAV pareigūnai, paprašė anonimiškumo.
Tiesą sakant, prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė dar daugiau sankcijų, skirtų Rusijos oligarchų klasei. Daugelis įvardintų asmenų, įskaitant Dmitrijų Peskovą, V.Putino atstovą spaudai ir vieną iš jo artimų patarėjų, yra tarp įtakingiausių jo gynėjų, kurie gauna daugiausia naudos iš jo sukurtos sistemos.
J.Bidenas, skaitydamas pareiškimą ir nepriimdamas klausimų, sakė, kad sankcijos „jau padarė didelį poveikį“.
Praėjus kelioms valandoms po jo pasisakymo, S&P sumažino Rusijos kredito reitingą iki CCC-, teigiama kredito reitingų agentūros pranešime.
Toks reitingas yra daug žemesnis už nepageidaujamų obligacijų lygį, kuriuo Rusija buvo įvertinta praėjus kelioms dienoms po invazijos ir tik dviem laipsniais aukščiau įspėjimo, kad šalis nevykdo įsipareigojimų.
Tai rodo, kad V.Putino pastangos „apšarvuoti“ savo ekonomiką prieš sankcijas iš esmės žlugo. Ir bent jau šiuo metu Rusijos lyderiui nėra kitos išeities, kaip tik paskelbti paliaubas ar atitraukti pajėgas – o kol kas jis nerodo susidomėjimo imtis tokių žingsnių.
Ketvirtadienio popietę Baltuosiuose rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje spaudos sekretorė Jen Psaki sakė nežinanti, kad būtų kokių nors svarstymų pasiūlyti V.Putinui kitokią išeitį.
„Kiek žinau, šiuo metu jų konvojus keliauja Kyjivo link, o kariuomenė toliau imasi barbariškų žingsnių prieš Ukrainos žmones. Taigi dabar ne tas momentas, kai siūlytume sankcijų švelninimo galimybes.“
Šiuo metu Rusijos lyderiui nėra kitos išeities, kaip tik paskelbti paliaubas ar atitraukti pajėgas – o kol kas jis nerodo susidomėjimo imtis tokių žingsnių.
Tačiau vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas, paklaustas apie administracijos diskusijas dėl būsimų pavojų, teigė, kad administracijos požiūryje yra tam tikrų niuansų, rodančių, kad Rusijos lyderis galbūt galėtų rasti išeitį iš susiklosčiusios padėties.
Pasak kalbinto pareigūno, J.Bideno politika nesiekė pakeisti Rusijos režimo. Buvo norima tik paveikti V.Putino veiksmus, o ne pakirsti valdžią.
Sankcijos, pažymėjo pareigūnas, buvo sukurtos ne kaip bausmė, o kaip svertas karui užbaigti. Jos griežtės, jei V.Putinas eskaluos situaciją, pridūrė pareigūnas. Tačiau administracija pakoreguotų savo sankcijas ir galbūt jas sušvelnintų, jei V.Putinas pradėtų deeskaluoti padėtį.
Kai kurie kiti JAV pareigūnai uždaruose susitikimuose perspėjo, kad V.Putino strategija artimiausiomis savaitėmis gali būti nukreipti konfliktą į Vašingtoną, tikintis atitraukti dėmesį nuo Rusijos pajėgų atakų prieš civilius Ukrainoje ir paskatinti nacionalistinį atsaką į ilgamečio priešininko šiuos veiksmus.
Jei V.Putinas nori smogti JAV finansų sistemai, kaip J.Bidenas smogė jam, jis turi tik vieną reikšmingą kelią: įgudusių įsilaužėlių armiją ir gretimą nusikalstamų išpirkos programų operatorių grupę – kai kurie iš jų viešai pažadėjo jam padėti jo kovoje.
Kongreso nariai taip pat išreiškė susirūpinimą, kad V.Putinas gali paleisti siautėti Maskvos kibernetinių įsilaužėlių tinklą, įvykdžiusį išpirkos reikalaujančių programų išpuolius, dėl kurių buvo uždarytos ligoninės, mėsos perdirbimo įmonės ir „Colonial“ vamzdyno tinklas – juo Rytų pakrantėje cirkuliuoja beveik pusė benzino, dyzelino ir reaktyvinio kuro.
„Jei situacija dar labiau paaštrės, manau, kad sulauksime Rusijos kibernetinių atakų prieš svarbiausią mūsų infrastruktūrą“, – pripažino Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto narys Mike'as Gallagheris, taip pat buvęs vienas iš įtakingos kibernetinės erdvės priežiūros komiteto pirmininkų.
Tačiau artimiausias kitas V.Putino žingsnis greičiausiai bus dar labiau sustiprinti jo operacijas Ukrainoje, o tai beveik neabejotinai atneš daugiau civilių aukų ir destrukcijos.
„V.Putinui kol kas nebuvo lengva, be to, dabar jis neturi kito pasirinkimo, kaip tik spausti dar labiau, – mano Beth Sanner, buvusi aukšto rango žvalgybos pareigūnė. – Taip elgiasi autokratai – negali pasitraukti, nes kitu atveju atrodysi silpnas.“
