Tačiau jis taip pat suasmenino šį konfliktą – buvę prezidentai krizės akimirkomis vengdavo taip elgtis su pagrindiniu Jungtinių Valstijų branduoliniu priešininku.
Jo pastaba dar labiau pabrėžė, kad asmeninis požiūris tampa politika, nes J.Bidenas ir jo aukščiausi padėjėjai laiko V.Putiną atstumtuoju, beatodairišku žudiku, kuris turėtų būti teisiamas Hagoje.
Ketvirtadienį J.Bidenas savo nuomonę išreiškė dar griežčiau, pavadindamas V.Putiną „žudiku diktatoriumi, visišku padugne, kariaujančiu amoralų karą prieš Ukrainos žmones“.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė: „Asmeniškai aš sutinku. Tyčia taikytis į civilius yra karo nusikaltimas.“
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė: „Asmeniškai aš sutinku. Tyčia taikytis į civilius yra karo nusikaltimas.“
Tačiau atrodo, kad tai, kas prasidėjo kaip impulsyvi reakcija, išduoda strateginį sprendimą.
V.Putino paskelbimas karo nusikaltėliu suteikia dar vieną argumentą administracijos politikai, nes ji vienu metu stengiasi išlaikyti Vakarų aljanso vienybę ir bando spausti Kiniją, kad ši nesiimtų gelbėti V.Putino iš jo ekonominės krizės, taip pat padėti taisyti jo karybos klaidų.
Šios politikos laukia naujas išbandymas jau penktadienį, kai planuojama, kad J.Bidenas pirmą kartą po invazijos kalbėsis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir įspės jį netiekti ginklų V.Putinui.
J.Bideno komentarai pasirodė praėjus trims savaitėms nuo to laiko, kai JAV ir jų sąjungininkės įvedė Rusijai sankcijas, kuriomis, pasak JAV administracijos, siekiama priversti V.Putiną išvesti savo pajėgas iš Ukrainos.
Tačiau keleto šalių diplomatai ir žvalgybos pareigūnai teigia, kad V.Putinas šias sankcijas vertina kaip pastangas pakurstyti neramumus Rusijoje, nuteikiant ir turtingus oligarchus, ir paprastus rusus prieš šalies valdžią.
Baltieji rūmai teigia, kad Vašingtono strateginėje darbotvarkėje nėra Rusijos „režimo pakeitimo“ .
Kita vertus, ankstesniais atvejais, kai prezidentai nacionalinius lyderius pavadindavo karo nusikaltėliais – pavyzdžiui, Irako vadovo Saddamo Husseino ar Sirijos prezidento Basharo al-Assado atvejais – tai dažnai būdavo siejama su pastangomis, slaptomis ar atviromis, pašalinti juos iš pareigų.
Kai buvo pažadėtas anonimiškumas, daugelis amerikiečių pareigūnų prasitarė neįsivaizduojantys, kad Ukrainą būtų galima apsaugoti nuo Rusijos karinių veiksmų, kol V.Putinas, tūžmingas, o dar – ir supykęs dėl prasto savo kariuomenės pasirodymo, vis dar eina pareigas.
Praėjusią savaitę CŽV direktorius Williamas Burnsas, buvęs JAV ambasadorius Maskvoje ir pažinojęs V.Putiną, kai šis ėmė griežčiau kontroliuoti Rusiją, Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui sakė, kad V.Putino žingsniai buvo „iš anksto apgalvoti ir žiaurūs“.
Daugelis amerikiečių pareigūnų prasitarė neįsivaizduojantys, kad Ukrainą būtų galima apsaugoti nuo Rusijos karinių veiksmų, kol V.Putinas vis dar eina pareigas.
Jis prognozavo, kad V.Putinas „greičiausiai dar įnirtingiau puls Ukrainos kariuomenę ir bandys ją nugalėti, nepaisydamas civilių aukų“.
„Jis neturi tvaraus politinio galutinio žaidimo“, – sakė W.Burnsas.
Kiti JAV žvalgybos pareigūnai teigė, kad V. Putinas konfliktą vertina ne tik kaip karą siekiant susigrąžinti Ukrainą, bet ir kaip galimybę duoti atkirtį Amerikos galiai. Jų teigimu, jis vis dažniau mato save kaip J.Bideno priešininką, nes laiko šį paskutiniuoju Vašingtono Šaltųjų karių kartos atstovu.
J.Bidenas ir V.Putinas nesikalbėjo nuo vasario 12 dienos, kai Amerikos prezidentas paskutinį kartą bandė perspėti Rusijos lyderį, kad Ukrainos užpuolimas užtrauks itin griežtas sankcijas, ukrainiečiams bus teikiama daugiau ginklų, o NATO rytiniame fronte bus sutelkta daugybė karių bei ginklų.
Toks NATO pajėgų telkimas buvo būtent tas rezultatas, kurio V.Putinas bandė išvengti.
Beveik neįsivaizduojama, kad abu vyrai artimiausiu metu susidurs vienas su kitu tiesiogiai. Praėjus kelioms valandoms po V.Bideno ištartos frazės „karo nusikaltėlis“, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pavadino šį epitetą „nepriimtina ir nedovanotina retorika“.
V.Putinas nedaugžodžiavo apie J.Bideną, bet šią savaitę pažadėjo išvalyti Rusiją nuo „nešvarumų ir išdavikų“, kuriuos, pasak jo, Vakarai pasitelkia kaip „penktąją koloną“, skirtą sunaikinti šalį.
Priešiškumas, kurį šie vyrai jaučia vienas kitam, buvo menkai maskuojamas jau daugelį metų, nuo tos dienos, kai, anot J.Bideno, jis, būdamas JAV viceprezidentas, pasakė V.Putinui, kad, žiūrėdamas jam į akis, nemato jokios sielos.
„Mes suprantame vienas kitą“, – kaip teigiama, atsakė V.Putinas.
Tačiau situacija rutuliojasi tuo metu, kai didžiausias Vašingtono rūpestis yra galimybė, jog V.Putinas eskaluos karą ir panaudos masinio naikinimo ginklus.
V.Putinas nėra pirmasis oponentas iš užsienio, kurį J.Bidenas pavadino karo nusikaltėliu, kaip jis pats pasakojo 2007 metais išleistuose atsiminimuose „Promises to Keep“.
Jis prisiminė savo susitikimą su Serbijos, o vėliau ir Jugoslavijos prezidentu Slobodanu Miloševičiumi, kuris vėliau tapo pirmuoju vyriausybės vadovu, apkaltintu karo nusikaltimais.
„Jis suprato, kad man jau buvo įkyrėjęs jo melas. Ir vienu metu, pakėlęs akis nuo žemėlapių, be jokių emocijų pasiteiravo: „Ką apie mane manai?“ – rašė J.Bidenas.
„Manau, esi prakeiktas karo nusikaltėlis ir tave reikia teisti, – toliau pasakojo J.Bidenas. – Tai sakydamas žiūrėjau tiesiai į akis, o jo išraiška nepasikeitė. Jo veide nesujudėjo nė menkiausias raumenėlis. Atrodė, lyg ką tik būčiau jam pasakęs, kad jis šaunus vyrukas.“
A.Blinkeno teigimu, prezidentas dabar nori eiti toliau ir pradėti rinkti V.Putino karo nusikaltimų įrodymus.
„Taigi, kai sakau jums, kad už bet kokius įvykdytus karo nusikaltimus bus atsakomybė ir pasekmės, – ketvirtadienį kalbėjo A.Blinkenas, – viliuosi, kad tikėsite mano žodžiais, tačiau veiksmai visada kalba garsiau nei žodžiai.“
