„Mes norime judėti per greitai, – mano Jeanas-Pierre'as Dooras, konservatyvus įstatymų leidėjas, kurį remia daugybė piktų rinkėjų. – Žmonės stumiami prie ribos.“
Prieš trejus metus Montarži gyvenvietė buvo tapusi Geltonųjų liemenių visuomenės judėjimo centru – šį piktą protesto judėjimą įkvėpė mokesčių už benziną padidinimas ir jį daugiau nei metus kurstė daug didesnei visuomenės daliai nesvetimas atotrūkio jausmas, kurį jautė atokiau nuo sostinės įsikūrę gyventojai – žmonės, gyvenantys vietovėse, kurias Prancūzija vadina „periferija“.
Šio judėjimo šaknys slypi klasių susiskaldyme, kuris atskleidė daugelio darbininkų klasės atstovų apmaudą.
Šių žmonių pragyvenimui perėjimas prie švarios energijos kelia pavojų, jie piktinasi didmiesčių elitu, ypač paryžiečiais, kuris gali sau leisti važinėtis elektromobiliais, o į darbą keliauti dviračiu – kaimo gyventojams tai padaryti sunku.
